top of page

Ką valgomą ir skanų galima parsinešti iš miško?

„Bandymų stoties“ laidoje Alfas Ivanauskas ir žoliautoja Rasa Buslavičienė kalbėjosi, kokių

valgomų gėrybių galite prisirinkti miške.

Rasa atskleidė, kokie pumpurai gali būti puikuis maisto praturtinimo ingredientas ar puošybos

elementas, kaip galima panaudoti pušies šakeles ar eglių spyglius, ir pateikė labai daug įdomių faktų apie kerpes, kempininius grybus bei samanas.


samanos_valgomi miško turtai_patarimai
Shutterstock.com nuotr.


Ką reikėtų žinoti apie pumpurus?

Galima prisiskinti šakelių ir palaikyti, kad pumpurai namuose prasprogs, bet galima ir tiesiog

vaikštant gamtoje prisiskinti valgomų ir ,žinoma, nelabai karčių arba tiesiog ragauti ir praturtinti

savo mitybą bei pojūčius. Ragavimui tinka lazdynų, liepų pumpurai: šiuos galbūt labiau esame pratę ragauti prasprogusius, bet jie neturi jokio kartumo, todėl tikrai gali tarnauti mums kaip maistas.

Liepas nuo lazdynų atskiri tikrai paprasta, nes lazdynai auga krūmais, o liepos padaro pomiškius arba auga kaip atskiri medžiai. Galite valgyti tuopų, šermukšnių pumpurus. Svarbu nevalgyti žalčialunkio, ožekšnių pumpurų. Lazdynai ir berželiai turi tokius stebuklingus dalykus kaip žirginėliai, kuriuos irgi drąsiai galite ragauti. Jei nepatiks skonis, nes jie yra šiek tiek kartūs, galite parsinešę namo merkti į karštą šokoladą ir ragauti saldžią užkandėlę arba mirkyti meduje.


Į kokius dar medžius verta atkreipti dėmesį?

Nuostabūs augalai yra spygliuočiai: pušys, eglės, kadagiai. Tikriausiai apie kadagį jau žinoma daug, kaip gaminti smilkalus, uogas pritaikyti žvėrienos marinatams, bet mažiau kalbama apie egles ir pušis. Kadangi iš po žiemos daug jų šakų būna prilaužyta ir prikritę, nereikia nieko skriausti. Šakose rasite spyglių, pumpurėlių ir kankorėžių. Taip pat svarbu paminėti ir pušies žievę, retas žino, kad ji yra valgoma, atrodo, jog ji turi daug terpentinų ir kitų nemalonų medžiagų, bet jei paimtumėte ploną vidinį žievės sluoksnį, jį seniau lupdavo, mirkydavo ir sumalę praturtindavo įvairias duonas. Lygiai taip pat į duoną, įvairius papločius dėdavo ir kerpes, samanas, ir ką tik rasdavo, nes seniau javų ir miltų būdavo mažai. Šią žievės dalį tikrai drąsiai galite imti ir mėginti pakramtyti. Bet tikriausiai vienas įdomiausių ir naudingiausių dalykų yra spygliai, kuriuos geriausia rinkti pačiu šalčiausiu metu, kada terpentinų į spyglius išsiskiria mažiau. Iš jų galima daryti giras, vienos, dviejų dienų užpilus. Tereikia užpilti vandens ir palaikyti, galite naudoti juos vienus arba su razinomis, aronijų uogomis ir taip pasigaminsite vitaminų kupiną gėrimą, kurį keletą valandų prieš geriant galima palaikyti šaltai, tada išsiskyrę terpenai nusėda ant sienelių ir jų gausime mažiau nei kitų mikroelementų ar vitaminų. Toks gėrimas tikrai yra labai malonus ir aromatingas. Galite naudoti ir pušų, ir eglių spyglius. Tik reikia nepamiršti, jog tokius gėrimus reikia užpilti šaltu vandeniu ir palaikyti kambario temperatūroje parą ar dvi. Per dieną galima išgerti maždaug pusę stiklinės.

Jei spyglius susidžiovintumėte, vėliau juos sumalus gautumėte miltus, kuriuos galėtumėte panaudoti vitaminų rutuliukams. Tereikia juos sumaišyti su medumi ir gausite vitaminų pilną užkandį. Arba tiesiog sukarpius džiovintus spyglius jais galite paskaninti sumuštinius, salotas, jie ne tik praturtins maistą, bet ir gražiai papuoš patiekalus.


Visą laidą dar kartą pažiūrėti galite čia



Naujausi įrašai

bottom of page