Prieš maždaug 10 metų Lietuvos kavinėse ir restoranuose rasti augalinių patiekalų buvo sudėtinga užduotis. Šiuo metu situacija pasikeitusi, tačiau mes vis dar stipriai atsiliekame nuo kaimyninių šalių, kur augalinio maisto prieinamumas didžiuosiuose miestuose yra net kelis ar keliasdešimt kartų didesnis. Tikslo dar labiau paspartinti augalinių patiekalų pasiūlą ėmėsi organizacija „Gyvi gali“, pradėjusi restoranų kampaniją „Čia gali“.
„Kavinių ir restoranų savininkai nori sekti tendencijomis ir turėti galimybę pasiūlyti savo klientams augalinių patiekalų versijų. Deja, ne visi jie žino nuo ko pradėti. Tikimės padėti maitinimo įstaigoms turėti daugiau augalinio maisto, o žmonėms atrasti vietas, kur jie gali tokio maisto paragauti“, – teigia organizacijos vadovė Meda Šermukšnė.
Tarp pirmųjų narių – populiarios ir miestiečių pamėgtos vietos
Kas galėjo patikėti, kad prieš kelerius metus Vilniuje atsidaręs restoranas „Rosehip“ ir netrukus atvėręs naujų, didesnių patalpų duris, sunkiai talpins norinčius pavakarieniauti klientus? „Rosehip“ yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje, tiekiantis išskirtinai tik veganišką maistą, tačiau pamėgtas ir visavalgių. Šis ir kiti du restoranai – „DODA“ užkandinė bei „Holy Donut“ spurginė – yra pirmieji kampanijos „Čia gali“ nariai.
„Itin džiaugiamės šiomis narystėmis. Smagu matyti, kad kavinės nepamiršta į meniu įtraukti ir augalinių patiekalų. Turbūt retas kuris žino, jog kai kurios populiariosios „Holy Donut“ spurgos yra be gyvūninės kilmės produktų. Tokie partneriai padeda mums nustebinti visuomenę veganiškos mitybos skoniu ir įvairove“, – teigia kampaniją vykdančios organizacijos atstovė M. Šermukšnė.
Augalinių produktų ir patiekalų daugiausiai suvalgo fleksitarai „Skirtingų tyrimų kitose šalyse duomenimis, augalinių patiekalų įliejimas į bendrą patiekalų sąrašą, o ne išskiriant jų kaip tinkamų tik veganams ar vegetarams, pardavimus gali padidinti net iki 2 kartų. Tai tik dar kartą įrodo, kad augalinius patiekalus renkasi ne tik vegetarai ar veganai, tad svarbu ir nenurodyti, kad jie skirti tik jiems“, – pastebėjimais dalijasi M. Šermukšnė. Organizacijos atstovės teigimu, veganai ir vegetarai užima tik labai mažą rinkos dalį, o norinčių sumažinti mėsos ar kitų gyvūninės kilmės produktų vartojimą žmonių, dar kitaip vadinamų fleksitarais, skaičius auga sparčiau. Viešojo maitinimo įstaigos turėtų į tai atsižvelgti galvodamos, kaip pavadinti patiekalus ar kaip sugrupuoti savo meniu. Taip pat M. Šermukšnė rekomenduoja daugiau dėmesio kreipti į skonio savybes ir kitas subtilybes, negu kam tas patiekalas skirtas: „Veganiška brokolių sriuba skamba mažiau patraukliai negu Kreminė brokolių sriuba su kokosų grietinėle. Pastaruoju atveju, neabejoju, patiekalą norės paragauti daug daugiau klientų. Sujungę jėgas su savo nariais, galėsime augalinę mitybą padaryti dar patrauklesnę ir prieinamesnę.“
Susitikime mieste!
