Praktikuojantieji augalinę mitybą neretai vis dar susiduria su nemenku iššūkiu – ne visos maitinimo įstaigos, siūlančios dienos pietus, gali ką nors rimto pagaminti ir veganams. Sutikite, kas kartą valgyti gruzdintas bulvytes ar nedidukę porciją daržovių garnyro nėra puiki kasdienė išeitis. Ir nors vis dar labai gajus stereotipas, kad veganai tik salotų lapus kremta ar, geriausiu atveju, stengiasi išgyventi besimaitindami vien vaisiais ir daržovėmis, tai – neteisingas požiūris, kuris, deja, pasitaiko ne tik tarp visavalgių, bet kartais praktikuojamas tarp bandančiųjų augalinę mitybą.
Vilija Poškevičiūtė-Wengel. Asmeninio albumo nuotr.
Bėda, kad taip maitindamasis ilgai sotus nebūsi, o ir pasidaryti nuobodu po kurio laiko gali. Kai manęs klausia receptų ir patarimų kasdieniams patiekalams, visada stengiuosi akcentuoti baltymų svarbą. Jie ne tik yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui, bet ir, kaip ne kartą esu pastebėjusi iš savo ir aplinkinių patirties, užtikrina ilgalaikį sotumą per dieną ir leidžia pavalgius nebegalvoti apie nuolatinį užkandžiavimą. Tad ir ruošiant pietų dėžutę labai svarbu suplanuoti, kad joje būtų patiekalas, turtingas baltymų.
Kurgi veganams rasti baltymų? Kalbant šia tema, pirmiausia, norisi prisiminti ankštines kultūras. Jų tiek daug ir įvairių: avinžirniai, lęšiai, pupelės, žirniai, sojos – jie tinkami ne tik sriubų ar troškinių, kuriuos galima į darbą atsinešti termosuose, gamybai, bet ir nepakeičiami ruošiant humusą, įvairiausias užtepėles, pakorų tipo kepsnelius ir t. t. Vien iš sojų produkto tofu galime pagaminti pačių įvairiausių patiekalų (tofu kepsnelius, tofienę) ar tiesiog pamarinavus dėti ten, kur norisi daugiau baltymų, tarkime, į sušius ar salotas.
Bolivinės balandos taip pat ne veltui dažnai aukštinamos. Šiose sėklose gausu baltymų bei kitų vertingų medžiagų, o jų pritaikymas kulinarijoje labai universalus: jomis galima mėgautis tiek paruošus pačią paprasčiausią košę, tiek naudojant kaip pagrindą įvairioms salotoms, troškiniams, sriuboms ar net desertams.
Baltymų paieškose verta prisiminti ir brokolius bei špinatus. Taip pat – riešutus ir kremus iš jų. Įvairias sėklas: kanapių, sezamų, saulėgrąžų bei „chia“ – jomis galima gardinti salotas, troškinius. Mėgstantys leisti laiką virtuvėje būtinai turėtų išbandyti seitano – kviečių „mėsos“ – gamybą namuose. Procesas netrumpas, bet labai įdomus.
Avinžirnių ir daržovių kepsneliai
Šiems kepsneliams tinka ne vien tik nurodytos daržovės. Bandykite įvairius skonius.
1–2 asm.
Gaminimas 20 min.
Kepimas 20 min.
150 g avinžirnių miltų
½ šaukštelio kepimo miltelių
Žiupsnelio druskos
50 g morkų
50 g porų
30 g saliero stiebo
50 g pievagrybių
Aliejaus (kepti)
Į avinžirnių miltus įmaišykite kepimo miltelius ir druską. Morkas sutarkuokite. Porą, saliero stiebą ir pievagrybius smulkiai supjaustykite.
Dubenyje sumaišykite miltų mišinį, daržoves ir vandenį. Jo pilkite palaipsniui ir tiek, kad gautųsi formuojama tešla. Iš paruoštos tešlos formuokite nedidelius kepsnelius ir iš abiejų pusių apkepkite keptuvėje su aliejumi.
Ieškote daugiau idėjų veganiškoms pietų dėžutėms? Visą straipsnį su įvairiomis veganiškų receptų idėjomis rasite naujausiame žurnalo „Verdu ir kepu“ numeryje.
