Kokie dalykai yra svarbiausi graikų gyvenime? Jei atsakymo ieškotume Joelio Zwicko filme „Mano didelės storos graikiškos vestuvės“ („My Big Fat Greek Wedding“, 2002), tuomet atrodytų, kad šeima ir maistas, o ypač ėriena! Tačiau tie, kurie lankėsi Graikijoje, ko gero, sutiktų, kad stereotipiškai apie graikus pasakojančioje romantinėje komedijoje yra žiupsnelis tiesos.
Susipažinkite: pagrindinė filmo veikėja graikė Tula (aktorė Nia Vardalos) įsimyli Ianą (aktorius Johnas Corbettas). Kitaip tariant, ne graiką ir, negana to, vegetarą! Šventa taisyklė, kad kiekviena pavyzdinga arba tradicinė graikė privalo ištekėti už graiko, pagimdyti tris vaikus ir visą gyvenimą jiems ruošti valgį, sulaužyta.
Būti graike filme reiškė, kad į mokyklą pietums nešamasi tradicinių patiekalų, musakos, graikiškosios „lazanijos“ iš mėsos ir baklažanų. Ne pats puikiausias patiekalas pasirodyti prieš klasiokus, ar ne? Kai jaudiniesi ar kažkas nutinka, graikė mama, tikėtina, patars ko nors užkąsti. Sprendimas visoms gyvenimo situacijoms gal ir neblogas, tačiau jei liūdnų akimirkų netrūksta, antsvoris garantuotas! Galiausiai graikai nesupras, kas yra riestė – stebėsis pyragu „su skyle“.
Pokalbis tarp Tulos, Iano ir jos tetos:
Teta Vula: „Užsuk pas mane į namus ir aš tau ką nors pagaminsiu.“
Ianas: „Gerai.“
Tula: „Tai gali būti problema…“
Vula: „Kokia problema? Aš esu geriausia virėja visoje šeimoje!“
Tula: „Tiesiog Ianas yra vegetaras… Taip… Jis nevalgo mėsos.“
Teta Vula: „Jis visai nevalgo mėsos?“
Tula: „Ne, jis nevalgo mėsos.“
Teta Vula: „Ką turi omenyje, kad jis visai nevalgo mėsos? Ach, nieko tokio, aš ruošiu ėrieną! Eime! Eikš, pašoksime!“
