Kas gi galėtų pasakyti „ne“ traškiai keptai duonai ar gardžioms keptoms bulvytėms? Abu užkandžiai neabejotinai yra vieni iš dažniausių svečių įvairiuose susibūrimuose. Rodos, nuojauta turėtų kuždėti, kad nei vienu, nei kitu per dažnai mėgautis nereikia, bet kas gi iš tiesų slypi keptoje duonoje ir keptose bulvytėse? Ar jose galima atrasti naudingų organizmui medžiagų? VMGonline.lt skelbia šių užkandžių dvikovą. Susirėmimą komentuoja dietologė Edita Gavelienė.
MAISTINGUMAS
Nors skirtumas nėra akivaizdus, tačiau pagal kaloringumą bulvytės lenkia keptą duoną. Abu šie užkandžiai turi nemažai angliavandenių, kurie yra energijos šaltinis. Taip pat tiek vienas, tiek kitas užkandis turi nedidelę dalį baltymų, šiek tiek mikroelementų.
Valerijos Stonytės nuotr.
100 g produkto maistingumas (kepta duona):
Kaloringumas – apie 305 kcal Angliavandeniai – 55,7 g Baltymai – 6,5 g Riebalai – 5,1 g
100 g produkto maistingumas (keptos bulvytės):
Kaloringumas – apie 333 kcal Angliavandenių – 41,2 g Riebalų – 17,5 g Baltymų – 3,5 g
Vis dėlto, abu dvikovos dalyviai, pasak dietologės E. Gavelienės, maistine verte praktiškai nepasižymi. „Naudos iš jų nėra, tokie užkandžiai jokiu būdu neturėtų būti kasdienis maistas“, – komentuoja specialistė. Ji atskleidžia ir dar vieną faktą, kuris turi įtakos keptų bulvyčių maistingumui: įvairiose maitinimosi įstaigose šis užkandis neretai yra gaminamas ne iš bulvių, o iš jų miltų, kurie pasižymi labai maža maistine verte.
STIPRYBĖS
Dietologė patikina: šiuose užkandžiuose esančių naudingų medžiagų kiekis toks menkas, kad būtų neįmanoma išskirti stipriųjų pusių.
SILPNYBĖS
Tiek kepta duona, tiek keptos bulvytės yra verdamos dideliame aliejaus kiekyje. Taip ruošiamuose abiejuose užkandžiuose, anot dietologės, susidaro kenksmingos medžiagos: transriebalų rūgštys ir akrilamidai. „Transriebalai yra kenksmingi širdies ir kraujagyslių sistemai, skatina aterosklerozę, taip pat palaiko lėtinio uždegimo procesą organizme ir prisideda prie lėtinių neinfekcinių ligų vystymosi – tai gali būti kai kurios vėžio formos ar cukrinis diabetas. Bet pagrindinė įrodyta žala yra susijusi su širdies ir kraujagyslių problemomis“, – aiškina E. Gavelienė.
Kita kenksminga medžiaga – akrilamidas. Maži jo kiekiai didelės žalos nedaro, tačiau vartojant daug šios medžiagos turinčių produktų galima nemenkai pakenkti organizmui. Įvairių šalių mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad dideli kiekiai akrilamido gali pažeisti periferinę nervų sistemą, silpninti širdies sistemos veiklą, skatinti vėžį. „Jei per dieną valgomos ir keptos bulvytės, ir kepta duona, o taip dažnai nutinka išvykose ar atostogų metu, tai tikrai nėra palanku sveikatai“, – sako specialistė.
VERDIKTAS
Ar galima kurį nors iš šių užkandžių laikyti mažiau kenksmingu? E. Gavelienė konstatuoja: „Abu vienodai pralaimi, nugalėtojo čia išrinkti neišeina.“ Pasak dietologės, tokių užkandžių reikėtų vartoti kuo mažiau, daugiausia du kartus per mėnesį. „Šių patiekalų ypač vengti reikėtų žmonėms, kurie serga kokia nors lėtine liga – nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, skundžiasi širdies ritmo sutrikimais ar padidėjusiu kraujospūdžiu“, – pataria specialistė.
