Atlikėja ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep virtuvę laiko savo drauge, tačiau tik tam tikromis dienomis, kai iš lovos atsikelia su meile. Antraip, kaip pati sako, net kava yra geriama prie veidrodžio, darantis makiažą, tad virtuvei laiko nebelieka. Šiaip ar taip, Dovilės bet kuo nesužavėsite, prie stalo ji gan išranki ir geriau rinksis jūros gėrybes nei mėsainį. Tačiau jei bus patiekalų su silke (geriausia, pusryčiams ir dar viešbutyje), pirmiausia jos lėkštėje atsidurs būtent tai!
Dovile, kaip prasideda tavo rytas? Sveikais ar nesveikais pusryčiais, o gal visai be pusryčių? Gal yra koks rytinis ritualas (o gal ritualas – tiesiog išlipti iš lovos)?
Mano rytai būna dviejų tipų – su meile sau arba absoliučiai chaotiški. Tačiau vienos taisyklės laikausi, kad ir kas nutiktų. Vos išlipusi iš lovos išgeriu pusę litro vandens. Jei rytas su meile, t. y. jei prisiverčiu atsikelti anksčiau (esu totali pelėda), gaminu pusryčius. Košės, kiaušiniai, žuvis, avokadai, pomidorai – taip man skamba tobulas rytas. Jei vis dėlto atsibundu moterimi-chaosu, viena ranka valgau bananą, kita džiovinu plaukus. Tas pats ir su kava – ji arba geriama ramiai, spoksant rytines žinias ar klausant Senamiesčio bažnyčių bokštų, arba maukiama besidažant blakstienas.
Papusryčiavus kaip toliau klostosi diena maisto prasme? Pietus ir vakarienę valgai namie ar mieste? Jei mieste, kokius restoranus renkiesi?
Dirbu tradiciniu ritmu, pradedu prieš dešimtą, baigiu po šeštos, jei tik neturiu didžiulių projektų, todėl mano pietūs dažniausiai būna reguliarūs, apie vidurdienį. Tie, kurie mane pažįsta ar seka mano „Facebook“ paskyrą, tikrai žino, kaip kenčiu dėl pietų vietų verslo centrų rajone, kur dirbu. Jei tik turiu laisvesnę dieną, susiplanuoju šiek tiek ilgesnius pietus ir traukiu į „Brolį Pank’olį“, „Stebuklus“ ar „Rise“. Kitais atvejais pietauju pribėgamai ir neminėsiu vietų, nes jos, atleiskite, to nevertos. Niekaip nesuprantu, kodėl tie verslininkai šitaip nekenčia savo verslo. Ir labai liūdžiu, kad tų patalpų negali nuomotis talentingi žmonės, kurie tiki, kad net dienos pietūs gali būti orūs. Na, bet ką aš čia niurzgu?
Kalbant apie vakarienę, šaltuoju laikotarpiu ji dažnai vyksta namuose. Šiltuoju stengiuosi ant sofos nenuobodžiauti. Labai mėgstu tą lengvo vakaro nuotaiką, kai galima sėdėti lauko terasose ir pliurpti nesąmones iki paryčių. Užkandžiauti man patinka „In Vino“, o ir prisėsti rimčiau Vilniuje tikrai yra kur. Ypač pastaraisiais metais, kai naujų vietų testavimui reikia praktiškai kalendorių susidėlioti!
Ar mėgsti gaminti pati, ar geriau, kai gamina kas nors kitas už tave? Ką tau skaniausio kas nors yra pagaminęs?
Aš labai mėgstu gaminti ir net nesavikritiškai manau, kad gaminu tikrai neblogai. Didelės, svetingos vakarienės mūsų šeimos draugams yra tikrai gerai žinomos, laukiamos ir paskui keliančios nemažai sentimentų. Tačiau kai negaminu, labai žaviuosi gaminančiais vyrais. Vienas iš didžiausių susižavėjimo objektų yra mano artimas draugas Justas Čekuolis. Tikiuosi, jo žmona neįsižeis, bet Justo krevetės ispaniškai, čimičiuri padažas su geru didkepsniu yra tie dalykai, dėl kurių padaryčiau nemažai nuodėmių. Beje, Justas yra tas žmogus, kuris, kaip kupranugaris, man iš visų pasaulio šalių vis kažką partempia virtuvėn. Jis man iš Madrido atgabeno paella keptuvę, iš Afganistano parvežė šafrano. Visai neseniai gavau ir maišą ryžių tai pačiai paellai. Ji man skanesnė, kai ryžiai pirkti ten, kur ji gimusi.
Ką gamini pati netyčia užklupus svečiams? Gal turi kokį firminį patiekalą?
Tiesą pasakius, labai atsižvelgiu į tai, kas užsuks ir kiek tų užsukusiųjų bus. Apie paella jau pasigyriau. Manau, kad mano chilli con carne yra vienas įspūdingesnių mieste (juokiasi). Esu ištreniravusi ranką gvakamolei, mamos augintai keptai ančiai. Taip ir sukuosi. Tik su desertais nežaidžiu. Saldaus finalo užsimaniusieji gauna dėžę ledų iš šaldymo kameros ir didelį šaukštą, kad būtų sočiau. Beje, ilgą laiką visi kapojo būtent VMG man dovanotus ledus su braškėmis ir sausainiais. Va!
Mėgsti sūrius užkandžius ar saldumynus?
Geriausiai mano pomėgius apibūdina viešbučių pusryčių vertinimas. Jei pusryčiams patiekiama silkė – tas viešbutis yra mano mylimas amžinai. Tai ar kyla dar klausimų?
Kokio produkto / patiekalo labai labai nemėgsti? O gal seniau nemėgai ir dabar tiesiog dievini (arba atvirkščiai)?
Nekenčiu džiovintų vaisių. Čia ir baigiasi mano neapykanta. Jei atvirai, manęs niekada nesuviliosite mėsainiu ar pica. Bet visada nusidėsiu dėl jūros gėrybių. Štai kokia paprasta aš esu!
Kai keliauji, renkiesi vietinę virtuvę ar neeksperimentuoji ir lieki prie įprastinių patiekalų? Ką keisčiausio esi ragavusi kelionės metu?
Oi, gastronomija dažnai yra pagrindinė mano kelionių priežastis. Niekada nesirenku patikrintų kelių ir visuomet ieškau autentikos. Vien dėl to verta ne tik keliauti, bet ir gyventi. Skambės banaliai, bet kvailiausi man yra visi tie azijietiški vabzdžiai. Ir ne dėl to, kad būtų šlykštu. Jie tiesiog labai labai neskanūs.
Kokios šalies virtuvė tau yra pati geriausia iš geriausių?
Jei reikėtų pasakyti savo TOP, tai į jį tikrai patektų Japonija, Ispanija, Italija ir Meksika.
Ką tokio norėtum pati išmokti pagaminti, ko dar nesi gaminusi savo virtuvėje?
Nepatikėsite, bet cepelinus. Mano mylimas žmogus kartais apie juos pasvajoja. Jei kažkas būtų nufilmavęs mano pirmą ir paskutinį bandymą, būtų uždirbęs nemažai pinigų, nes tai buvo tikrai Holivudo verta komedija. O visa kita… Kas nebando, tas ir nemoka, štai ką aš jums pasakysiu!
Ko žmogui reikia dienos metu, kad turėtų daug energijos? Kuo reikėtų vadovautis?
Aš turiu tikrai nemažai bėdų dėl disciplinos ir režimo, todėl šito atsakymo ir pati ieškojau labai ilgai. Patikėkite manimi, pusryčiai ir tinkamas kiekis vandens, o po to – ir kokybiškas miegas yra tie dalykai, kurie padaro stebuklus. Nesuvokiamus stebuklus.
