Alfas pataria, ką skanaus parsinešti iš miško jau šiandien

Pavasarį dairomės į vis skaistėjantį dangų, tačiau nepamirškime pasidairyti ir sau po kojomis. Nesumindykime iš žemės kyšančio valgomo aukso – verčiau truputį jo pasiskinkime ir parsinešę į savo virtuves pažaiskime naujų skonių žaidimus. Tai ne tik įdomu, bet ir maistine prasme vertinga!


Alfo Ivanausko patarimai, valgomi miško augalai, meškinis česnakasl
Shutterstock.com nuotr.

Į laukinius augalus nenumokite rankas, nes laukinukai kaupia gerokai daugiau naudingųjų medžiagų nei darže auginami, kaip tik jie yra tikrieji ir pirmieji vitaminų šaltiniai. Vertingi ir gurmanišku požiūriu, nes suteikia patiekalams įvairovės, turi išraiškingą skonį ir aromatą. Tik nepulkite rinkti visko, jeigu dar nesate labai įgudę, pirmiausia išbandykite šiuos augalus;

  • Meškinis česnakas švelnesnis už daržinį. Visuose Europos restoranuose pavasario sezonu aktyviai naudojamas ir šefų labai mėgstamas. Turi visus skonius, išskyrus rūgštų. Išbandykite pikantiško skonio varškės apkepą ir lašinių sumuštinukus su meškiniu česnaku.

  • Kiškio kopūstai yra rūgštūs, turi vitamino C, tačiau nereikėtų jais piktnaudžiauti, nes kaupia oksalo rūgštį. Rinkite ir skanaukite tik pavasarį, galima valgyti ir žiedus. Tinka gardinti, paįvairinti ir papuošti salotas, užtepėles ir desertus.

Kiškio kopūstai, Alfo patarimai, laukiniai augalai
Pexels.com nuotr.
  • Beržo pumpuruose sukauptas būsimų lapų ar žiedų koncentratas, jie yra stipraus skonio. O beržų lapeliais skanu gardinti salotas ir arbatas.

  • Garšva yra ir vaistinis, ir maistinis augalas, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų. Turi saliero poskonį. Labai tinka papuošti patiekalus. Valgoma visus metus, bet kuo mažesni lapeliai, tuo skanesni.


  • Dilgėlė. Naudojama visa – ir šaknys, ir jauni ūgliukai, ir lapai, ir sėklos. Dilgėlių lapuose daug baltymų, vitaminų, kalio, chlorofilo ir kitų naudingųjų medžiagų. Dilgėlės mėgstamos, nes jų yra daug, jos pakankamai gero skonio, lengvai paruošiamos ir nelabai sudėtingai renkamos. Jos puikiai tinka sriuboms, tik jas reikia dėti virimo pabaigoje ir ilgai nevirti. Galima maišyti su rūgštynėmis arba dilgėlių sriubą ruošti kaip rūgštynių sriubą.


  • Baltažiedė notrenė, kurią dažnai maišome su dilgėle, tačiau ši turi baltus jaukius žiedelius. Jauni lapeliai naudojami troškiniuose ir salotose. Žiedai labai tinka patiekalams puošti.


Ką gaminti?

Minėtais augalais galima gardinti beveik viską – sriubas, salotas, omletus, maltinukus, koldūnų. lietinių ir pyragėlių įdarus, balandėlius, troškinius. Gaminti žaliąjį sviestą ar pesto padažus. Garšva ir dilgėlė labai tinka glotnučiams.


Alfo Ivanausko patarimai, ką gaminti iš lauko augalų


Maltinukai

Reikės dilgėlių, kiaušinių, fermentinio sūrio, smulkintų svogūnai. Dilgėlės nuplikomos vandeniu ir susmulkinamos. Į smulkintų dilgėlių masę mušami keli kiaušiniai (kiaušinių skaičius priklauso nuo dilgėlių masės), pridedama smulkintų svogūnų, fermentinio sūrio, suformuojami maltinukai ir iškepami.


Žalumynų salotos

Salotas galima ruošti vien tik iš pavasarinių žolelių. Tačiau jei nesate pripratę prie žolių skonio, pratinkitės pamažu: žiupsnelį pienių lapų, šiek tiek plikytų dilgėlių viršūnėlių sumaišyti su prieskoniniais žalumynais – krapais, petražolėmis, ridikėliais. Viską susmulkinkite ir patiekite su aliejumi ar jogurtu.


Už konsultaciją dėkojame žolininkei Rasai Subačienei (www.rasokle.lt)


Skanaus!