Majonezas, medus, arbatos pakelis, sriubos lėkštė. Kaip visa tai mums įprasta ir kasdieniška. Tačiau iš tiesų pamėgti produktai turi neįtikėtiną istoriją, yra apipinti keisčiausių faktų, kuriuos sužinojus pradėsime labiau vertinti tai, ką valgome.
BITĖS PASISTENGĖ. Vienas niekada negendančių maisto produktų yra medus. Idant pagamintų vieną kilogramą šio geltono skanėsto, bitės turi aplankyti apie 4 mln. gėlių. Jų nukeliaujamas atstumas nuo žiedo iki žiedo prilygsta keturioms kelionėms aplink pasaulį.
VIENAS OBUOLYS PER DIENĄ… Pasaulyje egzistuoja 7500 obuolių rūšių. Idant išbandytumėte visas, kasdien po obuolį tekstų sukirsti apie 20 metų. O jei bevalgant vienas netyčia įkristų į vonią, suprastume, kad obuoliai dar ir neskęsta, nes apie 25 % jų masės sudaro oras.
BALTASIS IŠRADIMAS. Apie majonezą pasaulis negirdėjo iki pat XVIII amžiaus. Jį išrado prancūzų gastronomas. Net nesinori galvoti, koks nykus turėjo būti proprotėvių kalėdinis apsirijimas be baltos mišrainės.
MEDICINA NUO PALMĖS. Šiauriečiams gal ir neaktualu, bet skrendantiems į egzotinius kraštus verta įsidėmėti, kad kokoso pienas yra visiškai sterilus. Reikalui esant, gali būti naudojamas kaip kraujo plazmos pakaitalas.
JUMS VIRTĄ AR KEPTĄ? Kasmet pasaulyje suvartojama apie 567 milijardai vištų kiaušinių, daugiausiai jų prekiauti pateikiama Kinijoje. Ir visai nesvarbu, kokio lukšto – rudojo ar baltojo – kiaušinius labiau mėgstate. Maistinė vertė nuo spalvos nepriklauso.
RUDASIS AUKSAS. Actekų civilizacijoje šokoladas buvo naudojamas kaip valiuta, bet nereikia įsivaizduoti ant kailinio prekystalio gražiai išdėliotų šokolado plytelių. Prekiauta kakavos pupelėmis. Pakako vos dešimties, ir žmogus galėjo įsigyti prostitutę ar šviežiai sumedžiotą triušį. Maža to, šokoladas actekų turtuoliams buvo žinomas kaip gėrimas, kurį gėrė šaltą ir be cukraus. Pirmoji šokolado plytelė, tuo kietuoju, saldžiuoju pavidalu, buvo parduota tik 1849 metais.
SRIUBA. Pirmąja pasaulyje sriuba mokslininkai linkę laikyti skystą marmalą, išvirtą iš hipopotamo ir žvirblio. Šitaip gurmaniškai suderinti didelius ir mažus dalykus reikėjo sugebėti. O kai pagalvoji, kad tai nutiko šeštajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, savo pirmtakams norisi paploti atsistojus.
VAISTAI, VIRTĘ KASDIENYBE. 1830-aisiais pomidorų padažas buvo parduodamas kaip vaistas nuo viduriavimo ir kitų smulkių negalavimų. O dabar? Dabar vien „Heinz“ kečupo parduodama vidutiniškai po du indelius kiekvienam pasaulio gyventojui per metus. Tas pats pasakytina ir apie kokakolą, kurią pradžioje pardavinėjo kaip vaistą nuo galvos skausmo ir pagirių, o dabar sunku rasti užkandinę, kaimo parduotuvę ar net Indijos vandenynu turistus plukdančią valtelę, kurioje neprekiautų šiuo prieš daugiau nei šimtmetį gudriai išreklamuotu gėrimu.
LAIMINGAS ATSITIKTINUMAS. Arbatos maišelis prieš daugiau nei šimtmetį buvo sukurtas atsitiktinai. Į mažytes šilkines pakuotes buvo supilti arbatos pavyzdžiai, kuriuos niujorkietis prekeivis siuntė klientams, kad šie įvertintų prekės kokybę. O klientai pasitaikė tingūs – vieną dieną pavargo plėšyti maišelius ir košti arbatžoles, tiesiog įmetė pakelį į puodelį, užpylė karštu vandeniu ir… sukūrė stebuklą.
„Austrių festivalio“ organizatorių nuotr.
AUSTRĖS. Austrės akis didesnė už jos smegenis, ir dėl to ji mums, atšventusiems austrių festivalį, atrodo tik gražesnė. Maža to, austrę galime drąsiai vadinti supermama. Viena moteriškos lyties austrė per savo gyvenimą gali susilaukti iki 100 milijonų palikuonių.
Parengta pagal Thefactsite.com medžiagą.
