Kas nukniso vištą? Mes nuknisome, tiksliau, tas bičelis ant viršelio sugalvojo, kad nori nuknisti, o mes padėjome. Ir iškrėtėme tai didžiajam ir siaubingajam Gordonui Ramsay. Aišku, nuknisome ne pažodžiui, o vis dėlto taip, kaip norėtųsi mums – keisdami ingredientus, įnešdami kažką savo, kaip ir su kitais šios temos receptais. Paslapčia pasakysiu, kad net norėdama nepagaminsiu taip, kaip yra parašyta recepte – jau ir nevalingai visą laiką kažką keičiu, kažką nuimu, kažką pridedu. Ar gailėjomės, ar atgailavome dėl apiplėšimo? Kol kas ne, nes atgailauti turėjome kitą priežastį – lašišos akis, kurias taip sėkmingai išėmėme popieriniais rankšluosčiais ir po to įdėjome į šaldytuvą praeitame numeryje vienoje iš gražiausių žurnalo temų. Ir net patys nepastebėjome, kaip tos akys į šaldytuvą nuėjo. Ir atgailavome dėl apmaudžios klaidos, ir džiaugėmės, kad mūsų skaitytojai turi humoro jausmą. „Pakėlėt nuotaiką“, „Juokiausi iki ašarų ir tikrinausi savo akis, ar jos ne šaldytuve“, „Norėjau pasipiktinti, bet tai taip juokinga“, – tokius laiškus gauname apie tą lašišą. Jie visi – ir tie, kuriuos gavome ir kuriuos dar gauname iki šiol, yra geranoriški ir linksmi – smagu, kad nepykstate. Iš tiesų juokas dažnai ištirpdo daug nesusipratimų, nesusitaikymo ledų. O dar tai padaro geras maistas, o kad jis būtų dar geresnis, stengiamės kiekviename numeryje.
Tad grįždama prie šio numerio ir prie žurnalo temos – „kulinarinis apiplėšimas“, tiesiog noriu pailiustruoti žurnalo pavyzdžiais, kaip idėjos sklando ore. Viename kulinarijos žurnalų, pasirodžiusių prieš kelias savaites, pamatėme pynutes. Iš karto iš apmaudo nusiminiau, bet ramiai paskaičius, supratau, kad mūsų temos, nepaisant, kad kalbamės apie tą patį – duoną, yra tiek skirtingos, kaip žemė ir dangus. Ir nuo to tik laimi skaitytojas. Ak, tos pynutės. Pynutė (chala) buvo ta ašis, aplink kurią dėliojau temą. Beje, pynutes nusižiūrėjau nuo „The Great British Bake Off“ – labai patiko, kaip dalyviai pynė ir dėliojo, ir su nuostaba supratau, kad be įprastos kasos iš trijų dalių kitokių niekada nekepiau. Ir kai radau tą puikųjį pynimo būdą, kuriuo ir dalijamės žurnale, džiaugiausi kaip vaikas. Įdomiausia buvo, kad net mano konditerijos mokytoja, atsakydama į mano stories instagrame, parašė, kad netiki, jog pynutės nesu kepusi. Bet yra kaip yra ir, žinokite, nuo tos žurnalinės fotosesijos pynutę kepiau bent kelis kartus. O jau ta duona su bulvėmis ir svogūnais… nieko nesakysiu – kepkite patys! Labai tikiuosi, kad susėdę kartu prie šio numerio padengto stalo džiaugsimės geru maistu visi.
Gardaus skaitymo ir ne tik – virkime ir kepkime!
Jūratės Ivanauskaitės-Valantinės nuotr.
Viščiukas su avinžirnių įdaru (4–6 asm.)
Ryšelio peletrūno
5 skiltelių česnako
200 g labai minkšto sviesto
Žiupsnelio druskos
Viščiuko (1,6–1,8 kg, geriausiai ekologiškai auginto)
1 citrinos
2 aitriųjų paprikų
1 ryšelio petražolių
400 g virtų avinžirnių
1 šaukšto saldžiųjų paprikų
1 šaukšto rudojo cukraus
1 šaukšto jūros druskos
Žiupsnelio šviežiai grūstų juodųjų pipirų
Alyvuogių aliejaus (pašlakstyti)
Supjaustykite peletrūną ir 2 skilteles česnako. Į plaktuvo indą sudėkite minkštą sviestą, smulkintus peletrūnus ir viską išplakite. Pagardinkite druska.
Viščiuką nuplaukite ir gerai nusausinkite. Citriną supjaustykite ketvirtadaliais ir dviem ištrinkite viščiuką, palikite citrinos dalis viduje. Atkelkite nuo krūtinėlės viščiuko odą ir ištepkite krūtinėlę sviestu su prieskoniais, šiek tiek masės palikdami įdarui.
Supjaustykite aitriąsias paprikas, likusias citrinos dalis, petražoles, česnaką. Sumaišykite su avinžirniais, pašildytu sviestu su peletrūnais, saldžiąja paprika, cukrumi, druska ir pipirais. Viską sudėkite į viščiuko vidų.
Viščiuką pašlakstykite aliejumi. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C ir kepkite 60 min., kartkartėmis palaistydami viščiuką susidariusiomis sultimis.
Patiekite su norimu garnyru. Gordonas Ramsay siūlo patiekti šį viščiuką su žaliosiomis salotomis
