Kai norime tiesiog kavos pertraukėlės ir pabūti su savimi arba sulčių, salotų ir pasėdėti apsikabinę planšetę, einame į artimiausią kavos barą, užkandžių bistro ir nesukame galvos, garsu ten ar tylu, kokia muzika groja ar negrojai visai.
Bet kartais pokalbis yra svarbesnis už kavą, Benedikto kiaušinio gerumą ir net su aitriaisiais pipirais, svogūnais bei česnakais apkeptas tigrines krevetes. Tokiems atvejams ieškome jaukios minkšto kilimo atmosferos, galimybės pabūti truputį privačiau, bet ne pernelyg intymiai, tylaus muzikinio fono, bet šiukštu ne spengiančios tylos.
VMGonline.lt komanda atliko trumpą vos kelias valandas trukusį patyriminį eksperimentą – aplankė kelias atsitiktinai pasirinktas vietas tiesiog paklausyti, ar galėtų kviestis pokalbio pašnekovą.
Pusryčių restorane „Daily Poison“ ryte buvo taip tylu, kad girdėjosi verčiamų laikraščių lapai ir kiekvienas pokalbio prie gretimo staliuko žodis. Pusryčiautojai šnabždėjosi. Kiek per garsiai žvalinanti muzika ir nesibaigiantis rytinės kavos ištroškusiųjų srautas „Vero Café“ blaškė mintis, trukdė susikaupti. Vokiečių g. įsikūrusi „Charlie pizza“ viliojo minkštomis privatumo jausmą suteikiančiomis zonomis, deja, net aksominiai sienų ir sofučių apmušalai nepajėgė sugerti garsų. Jausmas, kad čia yra tai, ko ieškojome, ištiko užsukus į vegetarinio maisto restoraną „Radharanė“ – pasitiko švelniai, tyliai ir lengvai pro ausis čiurlenantis muzikinis fonas, jauki šviesa ir pokalbiams saugūs atstumai tarp staliukų.
Restorano „Radharanė“ interjeras. Tomo Preikšos nuotr.
Kur eina, kai reikia pasikalbėti, paklausėme ir vilniečių bei miesto svečių. Vilnietė Asta teigė, kad pokalbiams patogus neseniai duris atvėręs restoranas „Brussels Mussels“, nes geras atstumas tarp staliukų ir ramus muzikinis fonas. Pasak Ievos, Vilnių prisijaukinusios studentės iš Marijampolės, daugiausia jaukių kampų turi ir pokalbiams itin tinka arbatinė „Theobromine chocolatier“ ir „Kavos virėjai“ – rami, tik kiek mažiau erdvi vietelė.
Kompozitorius Antanas Jasenka į klausimą sureagavo klausimu: „Ko labiau norite? Kavos ir pokalbio ar gero maisto?“ Norintiesiems kavos ir pokalbių kompozitorius siūlo rinktis italų įstaigas: „Viena tokia yra visai šalia Šiuolaikinio meno centro. Ten svečius pasitinka savininkas italas ir visada ramu lyg namie.“
Laimos Lavaste mylimiausias. Restorano „Šekspyras“ nuotr.
Garsi žurnalistė Laima Lavaste turbūt kaip niekas kitas gerai žino, kad geram pokalbiui prie kavos reikalinga tinkama aplinka. „Žinau šeimos restoranėlį Užupyje, iškart už Konstitucijos sienos, dešinėje, gal Paupio 5? Mažytė, viduje staliukai, židinys, gamina pati šeimininkė. Aišku, mylimiausia vieta – restoranas „Šekspyras“, dienos metu ten ramu. „Šekspyras“ vilioja, nes anksčiau čia buvo „Jaunimo gretų“ redakcija, viršuje dabar prabangi salė, o anksčiau buvo valgykla, valgydavome grikius su kotletais… Bet liko tos pačios medinės grindys, knygos, laiptai ir senoji aura. Su pašnekovais kartais susitinku ir „GO 9“ prekybos centre įsikūrusio knygyno kavinukėje.“
Jaukus „Sofija bar“ kampelis. Juliaus Balčikonio ir Roberto Daškevičiaus nuotr.
Iš Panevėžio į Vilnių dažnai atvykstantis virtuvės šefas Evaldas Žaliukas ištikimybę pripažįsta „Pacų viešbutyje“ įsikūrusiam „Sofija bar“: „Jeigu Vilniuje reikia su kuo nors susitikti ir pakalbėti apie reikalus, visada tą vietą renkuosi. Kitas mažas, bet malonus dalykas yra tai, kad ten visi mane ir aš visus pažįstu, todėl labai šilta aplinka. „Stikliuose“ taip pat visada rasi vietos ramiam pokalbiui.“
O kur jūs einate, kai reikia pasikalbėti? Kartu pildykime tylių kavinių ir restoranų sąrašą.
Taip pas skaitykite:
Apie darbo vietas su skania kava. Čia.
