Pavasaris, karantinas, turime laiko pagalvoti apie save. Gal... numesti kelis kilogramus? Kokios dietos – sveikos, kurios jų – veiksmingos, o kurios gali tik pakenkti? Ar madingos dietos tinka visiems ir kurias iš jų galima drąsiai mėginti namuose? Kas gali patarti – gydytojas dietologas ar mitybos specialistas? Į šiuos klausimus atsako gydytoja dietologė, medicinos mokslų daktarė Edita Gavelienė.
Kuo skiriasi dietologas nuo dietisto, mitybos specialisto?
Gydytojas dietologas, visų pirma, yra gydytojas. Žmogus, baigęs medicinos studijas, rezidentūrą. Dietistą galima prilyginti slaugytojui. Visuomenės sveikatos specialistai rūpinasi visuomenės maitinimu. Jie teikia rekomendacijas žmonių grupėms, pavyzdžiui, vaikams, moksleiviams, bet nedalija asmeniškų patarimų konkrečiam žmogui. Mitybos specialistai... Juos įvardyti sudėtingiau – kiekviena mama turėtų būti mitybos specialistė, suprasti, koks maistas naudingas ar žalingas jai ir jos šeimai. Drąsesni žmonės taip pasivadina ir pardavinėja savo paslaugas.
Sergantiems nutukimu, esantiems paveldimų ligų rizikos grupėje, tiems, kurie jau dabar susiduria su sveikatos sutrikimais, patariu nuoširdžiai pagalvoti, kas juos konsultuoja ir kaip išsamiai specialistas gali suprasti jų asmeninę situaciją, ligos istoriją. Jei žmogus sveikas, žinoma, gali kreiptis ir į dietistą.
Ar yra viena tinkamiausia mitybos programa, dieta visiems žmonėms?
Taip! Tai – sveikatai palankaus maitinimosi principai. Reguliarus valgymas, įvairus maistas, tinkamas kalorijų kiekis. Banalu ir paprasta, bet kiekvienas žmogus turi gauti tai, ko jam reikia.
Kokiais atvejais rekomenduojate keičiant mitybą pasitarti su dietologu, o kada užtenka tiesiog išsirinkti mums patinkantį planą?
Raciono keitimai turi būti atliekami tam tikru tikslu. Tai gali būti sveikatos gerinimas, kūno masės korekcija, tačiau bet kuriuo atveju raciono pokyčiai turi būti ilgalaikiai. Jei jie gali turėti žalos sveikatai, pavyzdžiui, vieno produkto ar produktų grupės racionas arba itin mažo kaloringumo racionas, taip pat kai žmogus turi paveldimą polinkį sirgti lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, širdies kraujagyslių ar nutukimu), verta pasikonsultuoti su gydytojais.
Jei racionas keičiamas ne profilaktiniais tikslais, o jau sergant, konsultuotis būtina.
Taip pat gydytojo konsultacija būtina racioną keisti planuojantiems rizikos grupėms priklausantiems žmonėms: besilaukiančioms ar krūtimi maitinančioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms bei vaikams.
Šiuo metu itin populiarėja ketogeninė dieta: ar ji saugi, ar pavojinga, ar ištirtas jos veiksmingumas?
Taip, veiksmingumas ištirtas ir toliau tiriamas. Ilgalaikis (daugiau nei 6 mėn.) tokio maitinimosi režimo naudojimas yra nerekomenduojamas. Kūno masės korekcijai tam tikrai žmonių grupei ši mityba gali turėti efektą, bet toks racionas nėra visavertis. Ketogeninę dietą galima išmėginti tiems, kurie jaučia baimę jausti alkį. Tokia mityba turi didesnį baltymų ir riebalų kiekį, o tai užtikrina sotumą.
Išmėginti ją galima ne ilgiau nei savaitę, o po jos, net jei jaučiatės puikiai, reikėtų kreiptis į medikus.
Ketogeninė dieta skirta rimtus sveikatos sutrikimus turintiems žmonėms, bet dabar ji įšoko į sveikų žmonių kasdienybę. Įprastai ji naudojama sunkios epilepsijos formoms gydyti. Ištirta, kad, pritaikydami specialų maitinimąsi, pacientai gali koreguoti priepuolius. Atkreipkite dėmesį – tokia mityba turi tiesioginį poveikį smegenims. Žmonės nemąsto, kad nori išmėginti chemoterapiją, kuri padeda onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, bet tokį gydymo būdą, tinkantį epilepsijos priepuolius turintiems, išbando.
Dar vienas pastarųjų metų atradimas – protarpinis badavimas. Ar galima jo imtis nepasitarus su medikais, ar jis tinka visiems?
Ši mitybos sistema egzistuoja daugybe pavadinimų. Žodis „badavimas“ – klaidinantis. Deja, neturime skirtingų žodžių kaip anglų kalboje: fasting nėra starvation. Teisingiau būtų vadinti „daliniais nevalgymo periodais“.
Dar savo rezidentūros metu apie juos mokiausi, tai taikėme nutukimu ar cukralige sergantiems asmenims, tik jas vadinome iškrovos dienomis ar zigzaginiu maitinimosi režimu. Šie principai turi mokslinį pagrindimą, bet žmonių sąmonėje susimaišo rekomendacijos ir patogumo siekis. Esminis protarpinio badavimo raktas – valgyti šviesiu paros metu. Mūsų organizmai funkcionuoja pagal cirkadinį ritmą. Turėtume ilsėtis tamsiuoju paros metu, o aktyviai gyventi ir maitintis – šviesiuoju. Studijų rezultatai patvirtina, kad net žmogui maitinantis du ar tris kartus šviesiuoju paros metu, cukraligė, riebalų kaupimas, nutukimas ar kitos susijusios ligos paprasčiau koreguojasi.
Deja, žmonės išgirsta ir priima tik dalį informacijos bei iš karto pritaiko ją kasdienybėje. Dažnai protarpinį badavimą bando prisitaikyti asmenys, nenorintys keisti savo įpročių. Jie nevalgo pusryčių, o didžiąją dienos kalorijų dalį suvartoja vakarais. Konkretieji protarpinio badavimo principai turi atitikti asmens cirkadinį ritmą.
Viduržemio, Kretos, Šiaurės dieta: itin populiarios, nesmerkiamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), bet ar tinka visiems, ar kiekvienas gali jas išmėginti?
Lėtinių ligų plitimo fone žmonija ir medicina ieško įvairiausių priemonių, kurios padėtų suvaldyti jų plitimą. Maitinimasis – vienas rizikos veiksnių, todėl stebimi regionai, kur vienų ar kitų ligų yra mažiau. Iš tų regionų paimdami gyvensenos ar maitinimosi akcentus, bandome sudėlioti esminį principą, kuris galėtų tapti rizikos mažintoju, prevencija lėtinėms ligoms.
Šiandien yra patvirtinta, kad Viduržemio jūros regiono dietos sudėtis gali padėti apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų plitimo. Tiesa, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad nuvyks į restoraną prie Viduržemio jūros, valgys, ką norės, ir širdis bus sveika. Iš tiesų, tai – tik gražus pavadinimas rinkiniui, kuris apima maistą, gyvenseną, gaunamą saulės kiekį ir net požiūrį į gyvenimą.
Ta pati situacija su Šiaurės šalių dieta. Tai – mums artimesnis racionas, kuris ir vėl akcentuoja, kad būtina gauti visas reikalingas medžiagas. Regiono klausimas – ar ieškome linų sėmenų, ar alyvuogių aliejaus, ar greta neršiančių žuvų, augančių daržovių, ar tokių, kurias tenka importuoti? Šiaurės šalių dieta siūlo puikų visavertį racioną ir gali padėti cukraligės bei kraujagyslių ligų prevencijai.
Deja, žmonės kartais įsivaizduoja, kad gali iš tam tikro maitinimosi raciono išsirinkti tai, kas jiems tinka. Per dieną suvalgo penkis avokadus, nes jie – sveika. Savaitę minta brokoliais ir laukia, kol įvyks didysis nušvitimas. Taip išsirinkti neteisinga.
Skirtingų dietų išskirtas racionas turėtų žmogų sudominti lėkštės turiniu ir leisti jam pasirinkti kuo įvairesnį jo kasdienybę bei gyvenimo būdą atitinkantį racioną.
Pizza, pasta, tiramisu, skanūs pagardai, padažai ir ilgos vakarienės: kodėl italai nepatenka į labiausiai nutukusių europiečių TOP 10, o Lietuva – penktoje vietoje. Ką lietuviai daro kitaip?
Viską darome kitaip. Įdomu, kad į nutukimu sergančių europiečių topus patenka ir graikai, gyvenantys tame pačiame regione, o prancūzai – ne. Stebėdami nutukimo tendencijas matome, kad šalys, kuriose maitinimasis yra ir socialinė tradicija, nutukimo, kaip ligos, plitimas – valdomas. Nesvarbu, kad vakarieniaujate vėliau, bet jei tai – šviežiai ruoštas maistas, jį skanaujate, o ne skubiai kemšate, greičiausiai suvalgysite tik tiek, kiek reikia. Stalo kultūra ir tradicijomis pasižyminčiuose kraštuose žmonės ne valgo stresą, o mėgaujasi valgymo procesu, neprovokuoja kaltės jausmo, neužveda blogojo mechanizmo. O blogajam mechanizmui užsivedus ir sukūrus „kaltą“ santykį su maistu, derėtų kreiptis pagalbos į psichologą, kuris galėtų padėti įgyvendinti bazinį elgsenos pakeitimą.
Ačiū už pokalbį.
Dar daugiau pokalbių apie dietas, asmenines ir profesines patirtis rasite naujame žurnalo AŠ IKONA numeryje.
