Sparčiai auganti kavos vartojimo kultūra dėl pasaulyje populiarių kavinių tinklų aršaus marketingo sudaro stiprią konkurenciją lėtai ir ceremonijomis lydimai arbatos gėrimo tradicijai. Tačiau iki šiol žemėlapyje apstu vietų, kuriose pirmenybė teikiama arbatai, ir tik po to kitiems karštiems gėrimams, tokiems kaip kava. Dažniausiai tokiose vietose į arbatą žvelgiama su didele pagarba ir jos vartojimo tradicijos yra gilios bei turinčios tam tikrą socialinę ar kultūrinę prasmę, kone tam tikros mistifikacijos elementų, kurie nepavaldūs laiko tėkmei ir neišvengiamai visur greitėjančiam gyvenimo tempui.
Didžioji Britanija, Londonas
Didžiojoje Britanijoje arbata iki šiol yra populiariausias karštasis gėrimas. Britai yra viena iš daugiausiai arbatos suvartojančių tautų pasaulyje. Apskaičiuota, kad vienam gyventojui tenka apie 1,9 kg arbatos per metus. Lemiamą vaidmenį arbatos populiarinime suvaidino XIX amžiuje buvusi britų imperijos Indijos kolonija ir britų interesai arbatos gamybos kontrolėje.
Arbata tradiciškai geriama su pienu. Iki šiol kyla audringos diskusijos, kada geriausiai jį pilti. Anksčiau, siekiant išvengti karščio smūgio, kuris gali sutrupinti delikatų porcelianinį puodelį, pirmiau buvo pilamas pienas. Vėliau pienas buvo pilamas į arbatą, bet tai beveik užvirindavo jį ir buvo prarandama dalis natūralaus saldumo, gaunamo iš pieno. Šiais laikais manoma, kad į puodelį pirma reikia pilti pieną ir tik tuomet arbatą, nes taip pienas sušyla palaipsniui ir arbata išlaiko kiek salstelėjusi skonį.
Žymiosios „penktos valandos arbatos“ gėrimo ceremonijos yra skirstomos į kelias kategorijas. Prie Cream Tea dažniausiai siūlomi tik paprasti paplotėliai su grietinėle, didžiausią dėmesį skiriant arbatai. Prie popiečio arbatos (Afternoon Tea) tradiciškai yra siūlomi sumuštiniai, paplotėliai, sausainiai ir platus pyragų pasirinkimas. Svečiai iš užjūrio dažnai britišką popiečio arbatą įpratę laikyti „Aukštąja arbata“ (High Tea), tačiau šis terminas reiškia visai ką kitą. Prie šios arbatos dažniausiai yra siūlomas sunkus ir riebesnis maistas, kurį istoriškai dažniausiai vartodavo darbininkų arba žemesnės socialinės klasės atstovai. Toks terminas atsirado dėl to, kad geriama buvo stovint, pertraukos tarp darbo metu, prie aukštų stalų. Atitinkamai „Mažoji arbata“ (Low Tea) buvo vartojama aukštuomenės atstovų, nes buvo geriama salonuose arba arbatos klubuose, prie žemų, buduaro tipo stalų. „Karališkoji arbata“ yra mažiau žinoma, skirta ypatingoms progoms ir reiškia papildomą taurę šampano prie arbatos.
Daugelis viešbučių, rengdami popietės arbatos gėrimo ceremoniją, siūlo smart casual aprangos kodą.
Įdomus faktas: prieš kiek daugiau nei penkiasdešimt metų, pilti arbatą iš puodelio į lėkštutę siekiant ją atvėsinti buvo laikoma prastu tonu, o dabar tai yra laikoma etiketo pažeidimu.
JAV, Niujorkas
Naujajame pasaulyje arbata dažniausiai yra patiekiama pagrindinių valgymų metu, kaip kavos alternatyva, karšta arba šalta. Arbata dienos metu taip pat yra geriama kaip gaivinamasis gėrimas. Popiečio arbata nėra taip prigijusi kaip Anglijoje ir Europoje. Arbata su cukrumi ir ledukais yra tradicinis vasaros barbekiu gėrimas.
Prieš II Pasaulinį karą, juodoji arbata sudarė 40 % viso arbatos suvartojimo kiekio, žalioji arbata – taip pat 40 %, o likusieji 20 % atitekdavo oolong arbatai. Po karo, netekus Kinijos ir Japonijos kaip užjūrio verslo partnerių, 99 % juodosios arbatos atkeliaudavo iš Didžiosios Britanijos, kontroliuojamos Indijos. Paskutiniu metu, populiarėjant arbatos kultūrai kaip sveikesnei kavos alternatyvai, tampa vis populiaresnės tokios arbatos kaip: baltoji, žalioji ir oolong arbata.
Per paskutinius 15 metų, greitojo maisto ir kavinių tinklai lėmė padidintą amerikiečių egzotiškų ir žolelių arbatų vartojimą. Anksčiau retenybe laikomo chai, kurio pagrindą sudaro indiškasis masala chai, vartojimas tapo populiaria alternatyva mėgiamai latte kavai. Taivanietiško stiliaus Bubble tea taip pat sparčiai populiarėja ir yra siūloma mažose vietinėse kavinukėse ir yra serviruojama panašiai kaip kava.
Naujajame pasaulyje arbata dažniausiai yra patiekiama pagrindinių valgymų metu, kaip kavos alternatyva, karšta arba šalta. (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Rusija, Maskva
Rusijoje įprastu dalyku yra laikoma gerti arbatą iš stiklinės, kuri įstatoma į taip vadinamąjį podstakaniką. Brangūs podstakanikai yra gaminami iš sidabro arba iš paauksuoto sidabro, o pigesni gaminami iš nikelio. Rusijoje yra įprasta plikyti arbatą atskirai ir atskiesti su ką tik užkaitusiu vandeniu. Tokiu būdu galima reguliuoti norimą arbatos stiprumą. Tradiciškai arbata yra geriama labai stipri. Kuo arbata stipresnė, tuo didesnė pagarba rodoma svečiui. Geriama juodoji arbata, dažniausiai su citrina ir cukrumi, labai retais atvejais – su pienu. Vartojama biri, stambių lapų arbata. Arbata pakeliuose niekada nevartojama šeimos arbatos ceremonijai. Paskutiniu metu, kaip ir Lietuvoje, populiarėja skirtingų žolelių arbatos, kurios turi įvairių savybių – nuo tonizuojančių iki gydomųjų. Žalioji arbata laikoma sveikesne arba rytietiška alternatyva juodajai arbatai.
Japonija, Tokijas
Japonijoje žaliajai arbatai yra skiriamas ypatingas dėmesys. Arbatos gėrimo ceremonija yra rengiama ypatingomis progomis, norint išreikšti pagarbą savo svečiams. Žalioji arbata pateikiama daugelyje kompanijų per pietų pertrauką. Prie arbatos dažniausiai yra pateikiami japoniški saldumynai wagashi, kurių pagrindinis ingredientas – raudonųjų pupelių arba ryžių pasta. Vaikams į mokyklą kartu su pietų dėžute yra įduodamas ir termosas su žaliąja arbata.
Daugumoje atvejų, prie tokių tradicinių japoniškų patiekalų kaip sušis, sašimis arba tempura taip pat yra geriama arbata, kuri yra pastoviai papildoma.
Nors japonai iki šiol yra mokomi šimtmečių senumo arbatos paruošimo ceremonijos, daugelis iš jų dėl įtempto gyvenimo tempo šiais laikais yra linkę naudotis moderniomis arbatos paruošimo technologijomis. Tokijuje beveik visur įmanoma nusipirkti žaliosios arbatos iš pardavimo automatų, kuriuose galima pasirinkti skirtingų arbatos rūšių, šaltų arba karštų. Be žaliosios arbatos, populi ulongo arbata. Taip pat yra mėgiama juodoji arbata, dažnai su pienu ar citrina. Tokį arbatos variantą dažnai galima rasti kavinėse arba restoranuose. Viena iš brangiausių japoniškų arbatų yra laikoma matcha arbata. Iš esmės tai yra smulkiai sutrinta žalioji arbata. Arbatos tirštumas gali būti reguliuojamas matcha kiekiu: kuo daugiau arbatos, tuo ji bus tirštesnė, atitinkamai ir brangesnė. Japonijoje populiariuose amerikietiškuose kavos tinkluose matchą siūloma gerti su pienu ir cukraus sirupu. Kaip kofeino neturintis arbatos pakaitalas, dažnai yra geriama miežių, grikių arba hortenzijos žiedų arbata.
Matcha arbatos milteliai. Ši arbata yra laikoma viena brangiausių japoniškų arbatų. (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Kinija, Honkongas
Kinija yra pirmoji valstybė, kuri prieš daugiau nei 4 000 metų arbatą pradėjo vartoti kaip gėrimą. Dėl kinų kultūroje susiformavusios arbatos ceremonijos svarbos, arbatos namai yra labai plačiai paplitę. Skirtingai nuo kitų arbatos mėgėjų šalių, arbata čia vartojama ir kaip vaistas, ir prieskoniai, siekiant atskleisti ar sustiprinti maisto skonines savybes. Kinietiško stiliaus arbatos namai siūlo daug karštos ir šaltos arbatos rūšių bei jų mišinių. Taip pat prie arbatos yra siūlomi tinkantys užkandžiai. Manoma, kad geriausias metas gerti arbatą Kinijoje yra trečia valanda. Todėl būtent popiet tradiciniuose arbatos namuose yra daugiausiai darbo, nes susirenka studentai ir verslininkai. Tačiau žmonių čia netrūksta ir vėlai vakare. Čia užsukama išgerti puodelį arbatos arba tiesiog pailsėti.
Honkongo gatvėse galima sutikti arbatos pardavėjų, kurie tiesiog čia ir dabar siūlo atsigaivinti arbatos puodeliu. Iš jų taip pat galima nusipirkti arbatos į namus, arbatos gaminimo įrangą ir puodelius. Taip pat yra ir oficialūs arbatos namai, kuriuose yra pateikiama aukštesnės kokybės kiniška ir japoniška arbata bei maistas prie jos. Modernioje Kinijoje, ypač tokiuose miestuose kaip Šanchajus ir Honkongas, be tradicinės žaliosios, yra vartojamos tokios arbatos variacijos kaip: ulongo arbata, raudonoji arbata (dar žinoma kaip roibos), juodoji arbata, baltoji arbata, geltonoji arbata (silpnos fermentacijos žalioji arbata), puer‘o arbata ir gėlių arbatos.
Kantonietiškoje arbatos gėrimo tradicijoje svarų indėlį įnešė britų kolonijiniai laikai, todėl Honkonge ypatingai mėgiama juodoji arbata su sutirštintu arba nugriebtu pienu ir cukrumi. Rytas neįsivaizduojamas be tokios arbatos ir dviejų dim sum (garuose virti virtinukai su įvairiais įdarais: mėsa, daržovėmis arba jūros gerybėmis). Tokie pusryčiai yra tarsi kasdienis, apie pusvalandį trunkantis ritualas, kuris yra neatsiejamas nuo tos dienos laikraščio. Daugelis vyresnio amžiaus vyrų į tradicinius arbatos namus pusryčių metu gali atsinešti narvus su savo paukščiais ir bendrauti tarpusavyje įvairiausiomis aktualiomis socialinėmis ir gyvenimo temomis. Jiems pusryčiai gali užtrukti ir iki vėlyvo pietų meto.
