top of page

14 dienų be parduotuvės: maisto atsargos, kurias būtina turėti namuose


Kad neprarastų gebėjimo užsiimti kasdiene veikla, nesutriktų fiziologiniai procesai organizme, trumpai tariant, kad galėtų normaliai gyventi ir išgyventi, net ir esant kritinėmis aplinkybėmis žmogui svarbu patenkinti tris pagrindinius poreikius: troškulio, alkio ir miego.



Ruošiantis ekstremalioms gyvenimo sąlygoms, suplanuoti ar „pasiruošti“ miego atsargų neįmanoma. Tačiau įmanoma ir rekomenduojama pasirūpinti tinkamais maisto produktais ir skysčiais.

Akivaizdu, kad dėl Lietuvą jau pasiekusio koronaviruso iš parduotuvių lentynų šluojama viskas ir pačiais keisčiausiais kiekiais. Ar tikrai tas viskas pravers ir padės ne tik nebadauti, bet ir išsaugoti sveikatą? (Apie tai – šio ryto laidoje ALFAS LIVE)


Pagrindinės maisto medžiagos

Svarbu nepamiršti, kad žmogui reikia trijų pagrindinių maisto medžiagų, kad organizmas nepajustų jų stokos ir nesutriktų jo funkcijos. Tos trys medžiagos yra: pirma, angliavandeniai (60 proc. kasdienio raciono), antra, baltymai (12 proc.), trečia, riebalai. Atsižvelgdami į tai, Austrijos Raudonojo Kryžiaus organizacijos specialistai sudarė pavyzdinį 14 dienų maisto atsargų sąrašą vienam žmogui. Produktų kiekiai paskaičiuojami remiantis rekomendacija suvartoti maždaug 2000 kcal per dieną. Tai vidurkis, nes sudeginamų kalorijų skaičius priklauso ir nuo fizinio aktyvumo.



Būtiniausių produktų sąrašas

Gyvename radikalių pokyčių amžiuje, tad mokslininkai teigia, o kartu ir įspėja, kad turime būti nuolat pasiruošę išgyventi ekstremaliomis aplinkybėmis. Taigi šios maisto atsargos pravers ne tik koronaviruso akivaizdoje, bet ir ištikus kitokio pobūdžio krizėms.


 Duona ir jos produktai. Duonos (geriausia vakuumo pakuotėse po 100 g) – 2000 g, džiūvėsių – 500 g ir grūdų trapučių bei duonos traškučių – 500 g

 Ryžiai – 500 g

 Makaronai – 1000 g

 Miltai – 1000 g

 Bulvių košės milteliai – 1 pakuotė

 Bulvės – 1000 g

 Ankštiniai – 1500 g (pvz., konservuotos pupelės, žirniai, lęšiai)

 Konservuotos daržovės – 1500 g (pvz., šparagai, morkos, brokoliai, žirneliai ir kt.)

 Marinuotos ir raugintos daržovės stiklainyje – 1000 g

 Konservuoti ir džiovinti vaisiai – 1500 g (pvz., kriaušių, persikų puselės, ananaso griežinėliai, obuolių traškučiai ir kt.)

 Žuvies konservai – 500 g

 Mėsos konservai, užtepėlės – 750 g

 Ilgo galiojimo pienas – 2 litrai

 Pieno milteliai – 500 g

 Kietasis sūris – 500 g

 Kepimo aliejus – 500 ml

 Tepieji riebalai – 500 g (pvz., sviestas)

 Užpilama sriuba pakeliuose arba sriubos konservai – maždaug 2 litrams

 Medus – 500 g

 Cukrus – 1000 g

 Kava, kakava, arbata – pagal poreikį

 Prieskoniai, druska – pagal poreikį

 Vaisių sultys (koncentratai) – 5 litrai

 Geriamas, negazuotas mineralinis vanduo – 18 litrų

 Saldainiai – pagal poreikį (pvz., juodasis šokoladas)

 Pusgaminiai, pavyzdžiui, ravioliai, guliašas ir kt. – pagal poreikį.

Neprivaloma, bet nepamirškite:

 Maistas kūdikiams – pagal poreikį

 Naminių gyvūnėlių ėdalas – pagal poreikį



Visi mes skirtingi

Nors mūsų organizmo poreikiai panašūs, visi esame skirtingi, todėl svarbu turėti omenyje, kad šis sąrašas yra orientacinis, tarsi šablonas, kurį kiekvienas žmogus, kiekviena šeima turėtų papildyti pagal savo poreikius. Ar turite mažų vaikų ar kūdikių? Pagalvokite apie pakankamą kiekį specialaus vaikų ar kūdikių maistelio. Jeigu esate vegetaras, vietoje mėsos produktų pirkite alternatyvius produktus, kuriuos įprastai valgote. Sergantiesiems diabetu taip pat reikia specialaus maisto.

Tačiau nepirkite maisto, kurio nevalgote ir įprastomis aplinkybėmis.

Būkite sotūs ir sveiki!


Iliustracijoms naudotos Unsplash.com nuotr.

Naujausi įrašai

bottom of page