Sulig žiema pasitinkame sniegą, gražiausias metų šventes bei gardžius žiemiškus kepinius. Tačiau susiduriame ir su mažiau smagiomis aktualijomis, iš kurių viena – šviežių daržovių trūkumas. Dėl to tampa sunkiau gauti visas reikalingas maistines medžiagas ir vitaminus. Sprendžiant dilemą, turbūt pirmiausia šaunanti mintis yra šviežias daržoves pakeisti šaldytomis. Bet ar ši alternatyva pakankamai gera, VMGonline.lt pabandė atsakyti sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.
Svarbiau – ne šaldymas, o atšildymas
Šviežios daržovės pasižymi ne tik gausiu vitaminų kiekiu, bet ir kitomis savybėmis: ląsteliena, tirpiomis ir netirpiomis vandenyje maistinėmis skaidulomis, kurios reikalingos žarnyno mikrobiotai. Tuo tarpu šaldytų daržovių maistinė vertė, anot pašnekovo, – menkesnė.
Yra daug nuomonių, kiek šaldymas iš tikrųjų gali pakenkti maistinėms medžiagoms. Be to, reikia turėti omenyje, kad šaldyti ruošiamos daržovės yra surenkamos tuomet, kai teoriškai jų maistinė vertė yra didžiausia. Todėl kur kas svarbesnis yra atšildymo procesas.
„Priklausomai nuo to, kiek daržovėse yra vandens, agresyvus šildymas kaip, tarkime, kepimas, gali sumažinti tirpių vandenyje vitaminų kiekį vidutiniškai 30–40 proc., nors skaičius gali siekti ir iki 70 proc. Žinoma, jei kepsite iki anglies, bus ir visi 100 proc.“ – pajuokauja specialistas. Taigi, šaldytos daržovės išties yra viena iš pagrindinių alternatyvių, nes nors šviežios geriau nei šaldytos, bet geriau šaldytos nei jokių.
Tiesa, vienos daržovės išlieka maistingesnės nei kitos. Tarp tokių įprastų pasirinkimų, kaip morkos ar cukinija, didelių skirtumų nebus, tačiau kalbant apie ankštines daržoves arba uogas, vitaminų ir kitų medžiagų situacija gali būti net labai nebloga. Taip pat reikia prisiminti, kad visais atvejais šaldyti variantai bus geresnis pasirinkimas nei konservuoti. Dar verta pagalvoti ir apie džiovintus šaltyje (liofilizuotus) produktus.
Skaitykite etiketes
Naudinga yra atkreipti dėmesį į tai, kas rašoma ant daržovių pakuočių – aprašymuose galima rasti itin vertingos informacijos. A. Sujeta atkreipia dėmesį, kad pirmiausiai reikėtų ieškoti gaminio pakavimo laiko: „Ilgainiui net ir saugomos labai žemoje temperatūroje, bet nuolat ištraukiamos, daržovės pamažu genda.“
Taip pat į šaldytas daržoves nevengiama pridėti įvairių prieskonių, iš kurių daugiausiai galima rasti nereikalingų maisto priedų – vadinamųjų E. Tai natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, kurios, nebūdamos maisto sudėtinės dalys, sąmoningai dedamos į maistą gamybos metu, siekiant suteikti pageidaujamų skonio ar kitų technologinių savybių. Tokių prieskonių geriau vengti.
Kepa trumpiau nei šviežios
Ant pakuotės galima perskaityti ir naudingos informacijos apie daržovių paruošimą, nes tai turi labai daug įtakos tam, kiek maistinių medžiagų produktas galiausiai išsaugos. Pasak pašnekovo, svarbiausias patarimas yra paprasčiausiai nepersistengti – nei kepant, nei verdant ar kitaip daržoves apdorojant. O kiti niuansai įprastai būna surašyti ant pakuotės: kiekvienas gamintojas nurodo, kokiais būdais ir kiek laiko geriausia ruošti daržoves, kad jų maistinė vertė atitiktų kokybinius Europos Sąjungos standartus bei netaptų sveikatai nepalankiu pasirinkimu.
Kai kurių daržovių termiškai apdoroti net ir nereikia – žiediniai kopūstai, brokoliai, kukurūzai, žirneliai ir pan. gali būti valgomi iškart atšildžius. Lapines daržoves atšildžius nepakenktų nusausinti, nes jos gali pridėti patiekalams nereikalingos drėgmės. O skonines savybes daržovės geriausiai išsaugos jas kepant orkaitėje.
Galiausiai, jei ant pakuotės nurodymų nėra, reikėtų prisiminti, kad šaldytas daržoves paruošti trunka kur kas trumpiau nei šviežias – verta apdorojimo laiką sutrumpinti per pusę.
