Renatas Žemaitis, įkūręs parduotuvių tinklą „Wine & Smile“, yra bene smagiausias kada sutiktas vyno entuziastas, kuris, nestokodamas humoro ir drąsių temų, interviu metu atskleidė, ką apie vyną turėtų žinoti išsilavinę žmonės, kodėl vyno mokslai turėtų būti įtraukti į mokyklų programą ir koks klausimas išduoda, kad apie vyną nenusimanote nieko.
Kodėl susidomėjote vynu? Kažkada daug keliavau po pasaulį, turėjau daug verslo susitikimų, po jų tekdavo nueiti į geresnius ar paprastesnius restoranus. O ten paprastai vynas būdavo nuostabus. Net Azijoje, kur vyno kultūra nėra tokia pažengusi. Pradėjau domėtis, kodėl Lietuvoje tokio vyno arba nėra, arba vis dar labai mažai. Kas čia per nesąmonė? Tai buvo pirmas impulsas.
Ką darėte toliau? Aš – verslininkas iš prigimties. Pamaniau, kodėl nepadarius kažko, susijusio su geru vynu. Kad būtų užsiėmimas sau, kad galėčiau plėtoti hobį ir tuo pačiu skleisti idėją plačiau. Sugalvojau įkurti krautuvėlę. Ir taip viskas užsikūrė. Per tuos penkerius metus, kol įmonė gyvuoja, sukaupiau savo vynų kolekciją, kurioje yra per 700 rūšių vynų ar kitų gėrimų, surinktų iš visų garsiausių vyno regionų. Tikrai žinau, kad tai viena geriausių kolekcijų Lietuvoje. Man nėra gėda ją pasiūlyti. Atvažiuoja tie patys užsieniečiai, kurie žeria komplimentus.
Sunku sukaupti kolekciją? Vynų verslas – tai sunkus darbas. Čia tau ne tas atvejis, kai paimi naują „markutę“, įklijuoji į albumą ir reikalas baigtas, kolekcija papildyta. Vynų kolekcijos kaupimas daug sudėtingesnis. Tu ieškai vyno tiekėjų, vertini, o kai randi, nebūtinai jie norės su tavimi dirbti. Turi įtikinti bendradarbiauti. Juk negali nusipirkti vieno butelio ir pastatyti lentynoje. Turi labai daug dalykų numatyti, paskaičiuoti, įvertinti, būti pasiruošęs, kad kažkur suklysi, ir taip toliau. Ir taip su kiekvienu į kolekciją patenkančiu vynu.
Jūsų vietoje naktimis nemiegočiau. Ar jūs laimingas, kad susiejote gyvenimą su vynu? Juk sakoma, kad pavertus hobį darbu dingsta visa romantika? Miegu gerai, nes myliu tai, ką darau. Kai galiausiai ateina žmogus ir padėkoja už jam gerai parinktą vyną, visi vargai nublanksta.
Ką man patartumėte, jei ateičiau pas jus ir pasakyčiau: „Padėkite išsirinkti gerą vyną.“ Paklausčiau, kokia proga ieškote, ką valgysite, koks kontekstas. Nes parenkant vyną svarbiausias – kontekstas. Vynas – tai maisto produktas. Tai reikia akcentuoti. O ne laipsnius jame. Jei geriame kavą, juk akcentuojame ją pačią, o ne kofeiną.
Taigi, jūsų nuomone, vynas nėra svaiginimosi įrankis? Žinoma ne. Tai priedas prie maisto. Jis pagerina maisto valgymo malonumą, tai jo vienintelė paskirtis. Ir jį geriant reikia bendrauti ir vertinti jį pozityviai. Aš esu prieš alkoholizmą, prieš kvailą, nesaikingą alkoholio vartojimą. Aš – už pažinimą, už vyno kultūros augimą, už tai, kad mūsų visuomenė, ilgą laiką neturėjusi jokio supratimo apie vyno gėrimo kultūrą, dabar šviestųsi, mokytųsi, tobulėtų.
Kaip manote, ar išsilavinęs žmogus, turėtų turėti ir tam tikrą žinių bagažą apie vyną? Aš galėčiau pasakyti, kaip turėtų būti. Turėtų būti mokykloje vedamos enologijos (enologija – mokslas apie vyno gamybą, laikymą, rūšis) pamokos apie vyndarystę, vynuoges ir vynus. Bet, pasikartosiu, to nėra ir ilgai nebus. Belieka šviestis jau subrendus.
Lietuvos somelje mokyklos nuotr.
Kaip manote, kiek lietuviai žino apie vyno kultūrą? Kol kas Lietuvoje dauguma suaugusių, išsilavinusių žmonių su padėtimi apie vyną nežino nieko. Kaip jie bebandytų apsimesti, kad žino.
Ar jūs baigėte mokslus, susijusius su vynu? Esu lankęs Lietuvos Someljė mokykloje kursus, tai buvo pradžia. Jie duoda labai daug naudos, jei iš tiesų mokaisi kaip kokią užsienio kalbą. Jei kas savaitę skiri laiko tokiai savišvietai. Bet jei žmogus nueis į kelias paskaitas, įsimins kelis dalykus, o po to vaizduos žinovus, tada jau neturiu ką pasakyti.
Koks klausimas išduoda, kad žmogus, tikėtina, nieko nenusimano apie vyną? „Ar turite pusiau saldaus ar pusiau sauso vyno?“ Tai reiškia, kad žmogus paragavo bet kokio sauso vyno, tikėtina, pigaus, pirkto per akciją, nepatiko, tada aptiko saldesnį ir nusprendė: „Va, šitas man patinka.“ Ir po to tokie žmonės net solidžiuose vyno renginiuose, besisukiodami prie elitinių vynų stendo, sako: „O jūs turite pusiau saldaus vyno?“ Šis kausimas mane erzina ne todėl, kad pusiau saldus vynas neturėtų egzistuoti. Tam tikrais, ypač retais, atvejais toks vynas tikrai tinka. Bet paprastai šią rūšį veža urmu į buvusias sovietinio bloko šalis, kurių gyventojai vis dar kliedi apie saldų Moldavišką vyną. Kad taip mąsto senesnė karta, aš suprantu. Bet kad jaunimas, prisiklausęs nuogirdų, ieško pusiau saldaus vyno – tai mane pribloškia.
Vyno klubo nuotr.
Ar jūsų draugai dažnai skambina ir prašo pakonsultuoti vyno klausimais? Taip, draugai iš manęs nuolat ima interviu. Aš jaučiu malonumą, kad galiu kažką patarti.
O ar jums dažnai dovanoja vyną? Labai labai paprašiau draugų, kad man niekada nedovanotų vyno, nes jie tikrai nesugebės jo išrinkti. Geriau aš, eidamas pas juos į svečius, atsinešiu vyno.
Kodėl žmogui vertėtų domėtis vynu? Nes tai pasaulio pažinimas, kultūros dalis, tai tobulėjimas. Kurie žmonės buvo laimingesni – tie, kurie sovietiniais laikais nekeliavo, nieko nežinojo, neragavo, ar tie, kurie dabar turi visas galimybes ragauti naujus skonius, užuosti naujus kvapus, matyti kitus kraštus?
Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.
