Pasaulio mačiusieji, ragavusieji ir tuo besididžiuojantieji ne visada džiaugiasi kulinarinėmis madomis, užsukusiomis į Lietuvą. Pasibodėję tarstelėja, kad pasaulis tai valgo jau labai seniai. Tokios apatijos įkvėpti šį kartą ir mes tapome tais skeptikais bei tiksliai paskaičiavome, visgi kiek laiko reikia, kad Medininkų posto sieną kirstų ramenas, burbuliniai vafliai ar Benedikto kiaušiniai. Viskas tik dėl įdomumo.
„Ramen“ sriuba. Sukurta: apie 1910. Atsirado Lietuvoje: 2016, „Ramenas ir pagaliukai“.
Vargu, ar rastumėte Lietuvoje maisto gurmaną, kuris dabar nežinotų tradicinės japonų rameno sriubos. Pasak rameno eksperto Hiroshi Osaki, pirmoji specializuota rameno parduotuvė buvo atidaryta 1910 metais Jokohamos mieste. Kiekvienas Japonijos regionas turi savitą sriubos versiją, dažniausiai ji susideda iš kiniško stiliaus kvietinių makaronų, mėsos ar žuvies sultinio, pagardinto miso ar sojų padažu, pridėtų kiaulienos griežinėlių, džiovintų jūrų dumblių, žalių svogūnų. Kaip ir sriubos ingredientų sąrašas, taip ir jos kelias iki Europos buvo gana ilgas. Tik 1970 metais ji pasiekė Ameriką ir Europą, o nuo 1990 metų tapo žinoma ir Rytų Europoje. Lietuvoje šią sriubą labiausiai išpopuliarino 2016 metais atidarytas šefo Liutauro Čepracko restoranas „Ramenas ir pagaliukai“.
A post shared by Ramenas Ir Pagaliukai (@ramen_and_sticks) on Apr 25, 2017 at 4:28am PDT
Juodieji ledai. Sukurta: prieš gerą dešimtmetį. Atsirado Lietuvoje: 2017, „Sweet Morello“.
Šiais metais juodoji ledų manija, apėmusi Lietuvą, tikrai nėra naujiena pasaulyje. Juodųjų sezamų ledai buvo sukurti dar prieš gerą dešimtmetį Europoje, o Amerikoje išpopuliarėjo praėjusiais metais. Jų populiarumo paslaptis slypi visai ne maisto dažikliuose. Japonai kurį laiko pasitenkino tamsia ledų spalva, tačiau norint paversti ją visiškai juoda, ėmė juos dažyti aktyvintosiomis anglimis. Beje, „Virtuvės mitų griovėjų“ komanda prieš dvejus metus jau yra pagaminusi juodos spalvos ledus privačiame vakarėlyje Prancūzijoje!
A post shared by Inga Špirkauskaitė (@ingucka) on Aug 15, 2017 at 12:35pm PDT
Burbuliniai vafliai. Sukurta: 1950. Atsirado Lietuvoje: 2005, „Gusto blyninė“, ledai – 2017, „Yogugu“.
Nors receptai skiriasi, vafliai dažniausiai yra gaminami iš pieno, kiaušinių ir kepimo miltelių. Tokie ingredientai nebuvo prieinami Honkongo masinei rinkai, kol Vakarų pramoninis maistas 1950 metais pasiekė jo krantus. Deja, gabenimas laivais dažnai baigdavosi pažeistais maisto produktais, todėl gyventojai turėjo sugalvoti, kaip panaudoti sudužusius kiaušinius. Taip jie pradėjo kepti burbulinius vaflius gai daan zai, kurie buvo patiekiami lėkštėje be jokių pagardinimų. Nuo 2005 metų Lietuvoje atsidariusi „Gusto blyninė“ vaikiškame meniu taip pat seniai siūlydavo savo keptus bei įvairiai įdarytus burbulinius vaflius lėkštėje. Tačiau prieš kelis metus atsiradę burbulinių vaflių ledai šiais metais tapo neabejotinu hitu, kurį į Lietuvą atgabeno ledainė „Yogugu“.
A post shared by Gusto Blyninė (@gustoblynine) on Nov 4, 2016 at 2:33pm PDT
Benedikto kiaušiniai. Sukurta: manoma 1894. Atsirado Lietuvoje: prieš dešimtmetį, išpopuliarėjo prieš kelerius metus.
Garsiųjų be lukšto virtų kiaušinių recepto atsiradimas iki šiol yra neaiškus, tačiau manoma, kad jis atsirado Amerikoje. Žemutiniame Manhatane įsikūręs restoranas „Delmonico’s“ savo meniu drąsiai teigia: „Benedikto kiaušiniai buvo pirmą kartą sukurti mūsų krosnyse 1860-aisiais.“ Vienas iš buvusių restorano virėjų Čarlzas Ranhoferis taip pat paskelbė 1894 metais jų receptą. Kita kiaušinių atsiradimo versija – vieną saulėtai vėlyvą 1894 metų rytą Wall Street akcijų brokeris pensininkas Lemuelis Benedictas užsuko į „Waldorf“ viešbutį pasistiprinti pusryčiais. Tikėdamasis išgydyti savo rytines pagirias, jis užsisakė šviežiai skrudintą duonos gabalėlį, du be lukšto virtus kiaušinius, šoninės ir hollandaise padažo. Nors Benedikto kiaušiniai yra be galo mylimas ir senas amerikiečių receptas, Lietuvoje jis atsirado tik prieš gerą dešimtmetį, o restoranų vėlyvųjų pusryčių meniu įsitvirtino prieš kelerius metus.
A post shared by Desertine_Atostogos (@desertine_atostogos) on Jul 11, 2017 at 1:44am PDT
Plėšytos kiaulienos mėsainis. Sukurta: apie 2012. Atsirado Lietuvoje: apie 2016.
Plėšyta kiauliena gaminama gana paprastai – mėsa lėtai kepama žemoje temperatūroje, leidžiant kiaulienai tapti pakankamai minkšta. Tuomet mėsa lengvai atsiskiria ir būna tarsi suplėšoma. Minėti populiarūs maisto receptai sukurti buvo gana seniai, bet tik ne plėšytos kiaulienos mėsainis. Apie jį pradėta kalbėti dar 2012 metais, tačiau išpopuliarėjo ir maisto žvaigžde jis tapo tik prieš porą metų. Verta pabrėžti, kad mes, lietuviai, šią madą greitai pasigavome.
A post shared by BBQlads (@bbqlads) on Aug 15, 2017 at 7:52am PDT
Naminė granola. Sukurta: apie 2009. Atsirado Lietuvoje: apie 2012.
Įvardyti naminės granolos atsiradimą tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra sudėtinga užduotis. Pirmiausia, nė vienas vaikas neprisimintų savo vaikystės be mažųjų granolos saldainių. Antra, nelengva apibrėžti, kada buvo sugalvota granolą gaminti namuose, tačiau šis būdas išpopuliarėjo maždaug 2009 metais. Verta paminėti, kad Lietuvoje maisto tinklaraštininkai taip pat minėjo ją netgi anksčiau, bet platesnę prasmę naminė granola įgavo tik apie 2012 metus.
A post shared by Lee Tilghman (@granolee) on Jul 9, 2015 at 4:01pm PDT
„Pho“ sriuba. Sukurta: XX a. pradžioje. Atsirado Lietuvoje: apie 2009–2010.
Tai sriuba, gaminama iš sultinio, ryžių makaronų, mėsos ir žalumynų. „Pho“ sriuba yra gana senas ir populiarus greitasis maistas Vietname. Tačiau išplito jis tik po Vietnamo karo, kai pabėgėliai atkeliavo į Vakarų šalis ir kartu su savimi atsivežė vietnamiečių virtuvės tradicijas. „Pho“ sriuba atsirado XX a. pradžioje šiauriniame Vietname, vėliau plito į Paryžių ir kitus miestus, o visišku hitu tapo apie 2008 metus. 2010 metais Lietuvoje jau po truputį imta kalbėti apie šį gardų patiekalą.
A post shared by Ba Bar (@babarseattle) on Jul 22, 2017 at 12:15pm PDT
