Nors mados namų „Tiulio fėja“ įkūrėjai Viktorijai Jakučinskaitei Naujuosius metus teko sutikti egzotinėse šalyje, kur jį ragavo vėžlių ir kobrų, tačiau labiausiai šventinę nuotaiką ji jaučia Lietuvoje valgydama tradiciškai ruoštą silkę „pataluose“. Dizainerė mėgsta patiekalų įvairovę, bet silkė „pataluose“ privalo būti tradiciška ir jokių eksperimentų su šiuo patiekalu ji nepripažįsta. Visgi, randa būdų patalus pakloti originaliai.
Pasidalykite, kaip sutiksite Naujuosius?
Švęsiu labai linksmoje draugų kompanijoje, kurioje visi gurmė ir labai gerai gamina, todėl švęsime su labai aukšto lygio meniu – kiekvienas atsineš po patiekalą. O švęsime labai gražioje vietoje, iš kurios matosi visas senamiestis.
Kokie patiekalai vyrauja kompanijoje – tradiciniai ar egzotiniai?
Bus midijos, austrės, tartarai – va tokie patiekaliukai.
O lietuvišką virtuvę jau galime vadinti atgyvena?
Ne, visada sakau, kad lietuviška virtuvė niekada negali būti atgyvena, nes čia yra mūsų šaknys, tai yra tai, kas mes esame, mūsų identitetas. Mes tikrai negalime jų atsisakyti. Ir nors mano draugai mėgsta austres ir tartarus, bet iš mano pusės bus silkė „pataluose“. Ją patieksiu labai gražiai, mėgstu silkę „pataluose“ sluoksniuoti į atskirus indelius – padarau jų apie 40 ir jie visi būna suvalgyti patys pirmieji.
Vieno kąsnio silkė „pataluose“?
Gaminu kaip vieno kąsnio, bet iš tiesų ten šiek tiek daugiau – lyg mažytė porcija.
Galbūt pasidalysite receptu?
Nėra paslaptis, kaip ją gaminti, mano išskirtinumas – patiekimas. Jei silkę darau namuose, tai renkuosi stiklinius, o jei nešuosi – plastikinius permatomus indus. Sluoksniuoju taip: iš pradžių silkė, tada morkos, bulvės, majonezas, vėl bulvės ir majonezas, burokėliai ir vėl majonezas – viskas. Aš nesuprantu, kodėl silkę „pataluose“ daro su svogūnais ar obuoliais. Man – tai nesąmonė. Aš darau paprastai ir iš gerų produktų – tas ir yra skaniausia.
Dar ruošiu šventinį tartarą. Jei tai tuno tartaras, tai aš supjaustau tuną, jį marinuoju su vasabiu ir majonezu, ir tada, kai jau pasimarinuoja, pastovi – įmaišau supjaustytą avokadą. Jei avokadą dėtume iš karto, jis neatrodytų taip gerai, gautųsi košė, todėl jį reikia dėti, kai žuvis jau paruošta. Ant dugno būtinai dedu labai smulkiai supjaustytas virtas bulves, kurias dar apskrudinu keptuvėje su česnakais. Padas būna karštas iš bulvių, o ant viršaus – žuvis su avokadu. Patiekalą formuoju su bokšteliu, cilindro formos, ir patiekiu, kol šiltas padas.
Ar esate Naujuosius sutikusi užsienyje?
Taip, tris kartus švenčiau užsienyje – du kartus Vietname ir kartą Tailande. Trupučiuką skiriasi tas šventimo jausmas, man Lietuvoje švęsti linksmiau. Čia labiau jaučiasi šventinė nuotaika, kai nueini ar fejerverkų pažiūrėti, ar prie eglutės pabūti, tai jausmas, lyg su ten esančia minia susilieji, jūs esate lyg vienas. Visi lietuviškai kalbam, visi tas pačias dainas dainuojam, taip pat džiaugiamės, galime vieni su kitais bendrauti. O jei šventi Vietname, tai visur aplink azijiečiai – tu nežinai jų kalbos, jie turi savo tradicijas, ten niekas negeria šampano. Jie tiesiog suvažiuoja į pagrindinį Vietnamo miestą Hošiminas ir net nenulipa nuo motorolerių. Taip užkemša miestą ir toliau pravažiuoti neįmanoma, o švenčia sėdėdami – valgo ir stebi fejerverkus net nenulipę nuo motorolerių.
Ar ten ragavote šventinių patiekalų?
Vietname aš svečiavausi po mėnesį, tai buvo viskas išbandyta. Jų pagrindinė virtuvė tai trys makaronų sriubos su vištienos ar jautienos sultiniu bei su žalumynais. Ir šias sriubas jie valgo kasdien. Daug patiekalų su ryžiais bei įvairūs suktinukai spring rollls. Esu ragavusi ir kobrą, ir vėžlius. O naujiems metams kažko išskirtinio nėra, jie valgo lygiai tą patį, ką ir kasdien. Pasiima maistą išsinešimui į maišelius ar dėžutes ir iš jų kapoja ant savo motorolerių. Tai tokia jų šventinė vakarienė, į restoranus vietiniai per Naujus metus neina, juos renkasi nebent užsieniečiai.
Per šventes mėgstate gaminti pati ar visgi mieliau renkatės restoranus?
Aš labai mėgstu gaminti ir man labai pasisekė, kad turiu daug draugų, kurie irgi mėgsta gaminti. Ir mums labai faina, kai kiekvienas atsineša savo mėgstamiausius ir geriausius patiekalus. Toks stalas būna tikrai labai gausus, skanus ir įdomesnis nei kavinėje, nes ten užsisakai vieną patiekalą ir tiek, o draugų rate gali ragauti visų jų pamėgtus skonius.
O gal pamenate, kokius naujametinius patiekalus valgydavote vaikystėje?
Visada balta mišrainė ir sumuštiniai su ikrais. Ikrai buvo visiškai naujametinis pasirinkimas, dar Kijevo kotletas bei įvairios mišrainės – su krabų lazdelėmis, pikantiška ir kitos populiarios tuo metu, bei būtinai šampanas.
O ką dabar renkasi jūsų vaikai?
Vaikai turi jau kitokį skonį, jie jau nevalgo to maisto, su kuriuo aš užaugau. Jokių mišrainių nevalgo, jie turi savo pamėgtus patiekalus – midijas, krevetes, makaronus. Dažnai mes prisitaikom prie jų arba gaminame kažką atskirai.
Ar turite naujametinių pasižadėjimų – galbūt valgyti daugiau košių ar niekada nepraleisti pusryčių?
Man dabar yra tiek metų, jog aš suprantu, kad negalima tikslų apibrėžti nuo tam tikros dienos – nuo Naujų metų ar nuo pirmadienio. Jei tu nori kažką keisti gyvenime, tai turi keisti dabar ir daryti tai kiekvieną dieną. Nauji metai nepadės pakeisti gyvenimo, reikia veikti dabar, iš karto.
