Espresas, kapučinas, airiška kava, turkiška kava, kava su cinamonu, su druska, su pipirais, su ledais – ko tik nesame ragavę. Kiekvienas turime savo mėgstamą kavą ir jos ruošimo tradiciją – vienas mėgsta užpilamą į puodelį kavą, kitas – tik iš aparato. Ir visi teisūs, bet… Kodėl tada vaikštinėjant Vezuvijaus papėdėje nusidriekusio Neapolio gatvėmis nosį kutena toooks kavos aromatas, kad ją norisi gerti ant kiekvieno kampo, kiekvienoje kavinukėje! O taip kvepia neapoliečių vadinama „cuccumella“ arba „napoletana“ kava, kuri nė kiek ne mažiau skani ir garsi nei neapolietiška pica. O dėl to kalta ne pati kava, o jų mėgstamiausias kavinukas „La Cuccuma“ – iš jo, lyg paties Vezuvijaus vulkano, švelniai raitosi aromatingas dūmelis.
Espresas, kapučinas, airiška kava, turkiška kava, kava su cinamonu, su druska, su pipirais, su ledais – ko tik nesame ragavę. Kiekvienas turime savo mėgstamą kavą ir jos ruošimo tradiciją – vienas mėgsta užpilamą į puodelį kavą, kitas – tik iš aparato. Ir visi teisūs, bet… Kodėl tada vaikštinėjant Vezuvijaus papėdėje nusidriekusio Neapolio gatvėmis nosį kutena toooks kavos aromatas, kad ją norisi gerti ant kiekvieno kampo, kiekvienoje kavinukėje! O taip kvepia neapoliečių vadinama „cuccumella“ arba „napoletana“ kava, kuri nė kiek ne mažiau skani ir garsi nei neapolietiška pica. O dėl to kalta ne pati kava, o jų mėgstamiausias kavinukas „La Cuccuma“ – iš jo, lyg paties Vezuvijaus vulkano, švelniai raitosi aromatingas dūmelis.
„La Cuccuma“, „la cuccumella“ arba neapolietiškas kavinukas yra vienas seniausių būdų paruošti itališką kavą. Italai jį vadina tiesiog „napoletana“, neapoliečiai – „cuccumella“.
Kavinuką ir naujovišką kavos ruošimo būdą 1819 m. Paryžiuje sukūrė prancūzas Morize’as, tačiau jis labai greitai paplito Italijoje, ypač Neapolyje. Iš pradžių „cuccuma“ buvo gaminami iš vario, vėliau juos pakeitė aliuminio kavinukai.
Čia, Kampanijos regiono sostinėje, šis kavinukas tapo tikra kavos mėgėjų ikona. Tuo metu Neapolis buvo labai svarbus Europos kultūros, meno ir politikos centras. Kavos ruošimo menas (šalia kitų italų virtuvės bei muzikos šedevrų) greitai tapo išskirtinai aristokratų privilegija, o vėliau – ir kasdieniu liaudies malonumu, vadinamu „succo di Napoli“ – Neapolio sultimis.
„La cuccumella“ – tai lėtas būdas paruošti kavą, kuri yra gerokai stipresnė ir intensyvesnio skonio nei paruošta filtriniu būdu. „Cuccuma“ kavinuką sudaro trys dalys: vandens talpa su rankenėle, cilindro formos filtras kavai ir kavos talpa su snapeliu ir rankenėle.
Kaip paruošti „La Cuccumella“?
Pripilkite šalto, švaraus vandens. Pilti reikia 1 cm žemiau nei šioje talpoje esanti maža skylutė.
Kavos filtrą pripildykite maltos kavos. Kiekis skaičiuojamas apie 6–7 g maltos kavos vienam žmogui.
Kavos malimas turėtų būti toks pat, kaip ir „moka“ kavinukui. Svarbu nesuspausti kavos, nes ruošiant iš suspaustos ar per smulkiai sumaltos kavos, gėrimas taps ne toks aromatingas ir skanus.
Tada tvirtai užsukite filtrą.
Į vandens talpą atsargiai įstatykite filtrą su kava. Uždėkite kavos talpą taip, kad rankenėlės būtų greta.
Kavinuką uždėkite ant viryklės, kaitinkite mažiau nei vidutinio kaitrumo liepsna. Palaukite, kol užvirs vanduo – jis po truputį burbuliukais pradės veržtis per mažą vandens talpos skylutę.
Nuimkite kavinuką nuo ugnies ir iškart apverskite. Per skylutę gali išbėgti šiek tiek vandens, bet tai visiškai normalu. Ruošiant „La Cuccumella“ labai svarbūs du veiksmai – greitai apversti kavinuką ir ant kavinuko snapelio iškart uždėti „coppetiello“. „Coppetiello“ – tai popierinė kepuraitė, kuri neleidžia išsisklaidyti nuostabiam kavos aromatui.
Nors ir negalime matyti, kaip „La Cuccuma“ kavinuke verda kava, bet ten tikrai vyksta kai kas magiško – garuodamas vanduo skverbiasi per maltą kavą, prisipildydamas nuostabiausių kavos aromatų ir skonių. Taip gimsta aromatingiausios Neapolio sultys.
Palaukite dar porą minučių ir pilkite kavą į puodelius. Tokiu būdu paruošta kava – tai nuostabi kelionė laiku į Italiją – kava kvepiančią Kampanijos pakrantę. Skanaus!
