Šiuolaikinio šokio šokėja, choreografė Miglė Praniauskaitė, kartu su grupe THE ROOP antrą kartą ryškiai ir energingai žengianti į Euroviziją, pusryčius valgo, jeigu laiku nubunda ir niekur nevėluoja. „Mano mityba yra tragiška", - sako mergina, į kurią žiūrint tuo patikėti beveik neįmanoma.
Migle, kaip prasideda Tavo rytas? Šokio žingsneliu, gurkšneliu vandens ar kokio maisto kąsniu?
Juokinga, bet šiuo laikotarpiu kartais prasideda ir šokio žingsneliu. Turiu rytines šokio specialybės pamokas mokykloje ir, jeigu nespėju laiku atsikelti, tai vedu tas pamokas iš namų. Taigi, kartais rytas tikrai prasideda šokiu. O po pamokos tada jau pusryčiai.
Sakai, kad maitiniesi labai nesveikai ir nepavyzdingai. Ką turi omeny, nes stebėdamas Tave ir Tavo šokį kiekvienas neabejotinai mano, kad turi labai griežtą ir labai apgalvotą mitybos planą.
Dažnai savo mitybą vadinu tiesiog „tragedija". Kadangi mano darbo dienos dažniausiai būna nevienodos, nėra vienodo grafiko, todėl labai sunku susireguliuoti, kad būtent tą ar kitą valandą bus pietūs, vakarienė ir pan. Kartais vakarienę valgau prieš pat vidurnaktį, nes negaliu nueiti miegoti nepavalgiusi. Labai norėčiau susitvarkyti mitybą, kad ji būti ir reguliari, ir sveika, ir pan., tačiau toks malonumas mane aplanko tik tada, kai man atostogos. Deja, joms pasibaigus ir vėl viskas tampa truputį chaotiška... Tad darbo dienomis valgau tiesiog tada, kai turiu tam laiko, ir, deja, dažnai tai būna vadinamas „greitas" maistas, nes, reikia greitai pavalgyti ir gauti energijos. Šiaip visi stebisi tuo, ką aš valgau, nes pasižiūrėjus į mane atrodo, kad aš labai prisižiūriu. Manau, man tiesiog pasisekė, nes turiu labai greitą medžiagų apykaitą. Kol ji dar nelėtėja, tol ir nekreipiu dėmesio į tai, ką valgau.
Ar Tau būtinai reikia pavalgyti pusryčius, kad turėtum energijos?
Prieš keletą metų viskas kažkodėl apsivertė aukštyn kojomis. Net nežinau, kodėl. Seniau negalėjau be sočių pusryčių iškeliauti iš namų. Pusryčiai būdavo pagrindų pagrindas. O dabar kartais tenka pusryčius praleisti ir pastebiu, kad po truputį prie to priprantu. Vis dažniau pietūs su pusryčiais susimaišo... Tad šiuo metu pusryčių poreikis priklauso labiausiai nuo to, kada atsikeliu: arba spėju papusryčiauti, arba ne.
Koks yra tavo svajonių maistas pusryčiams?
Patys nuostabiausieji pusryčiai yra tie, kurių nereikia gaminti pačiai. Tada net nesvarbu, iš ko jie pagaminti. Visgi ypatingai mėgstu amerikietiškus blynelius su klevų sirupu arba vaflius.
Pusryčiai per 5 min pagal Miglę. Kas tai būtų?
Tai būtų „sotieji pusryčiai": sutarkuojamas sūris, dešra, viskas išmaišoma su pomidorų padažu ir majonezu, ant duonos ar batono užtepamas lydyto sūrio kremas, tuomet uždedamas sūrio ir dešros mišinys ir – į orkaitę. Nieko ypatingo, bet man ir sotu, ir skanu.
Kokie pusryčiai būdavo tavo vaikystėje, gal prisimeni juos su nostalgija?
Kiek save atsimenu, labai nemėgau manų košės, bet nesuprantu, kodėl, nes ją dabar labai mėgstu. O šiaip nostalgiją keldavo tie širdučių formos blynai, juos valgydavau tik nuvykusi pas vieną iš močiučių. Jie man būdavo patys skaniausi. Ir tik neseniai nusipirkau specialią kepyklę, kad galėčiau tokių pasikepti ir pati. Nesuprantu, kodėl taip ilgai laukiau.
Koks yra Tavo šventas/privalomas pusryčių ritualas?
Stiklinė vandens su citrina.
Jeigu pusryčiai būtų ne valgomi, o klausomi, koks būtų tavo mėgstamiausias meniu?
Kadangi mano darbas visuomet būna su muzika, tad laisvu metu man kažkaip norisi tylos, pailsėti nuo garsų. Todėl kalbant apie garsus, rinkčiausi gamtą, pavyzdžiui, pusryčius ošiant jūrai arba tyloje kalnuose...
Gal yra daina, ritmas, šokio judesiukas, kurio pasiklausius/atlikus gauni energijos daugiau nei išgėrus kavos?
Aš kavos negeriu, manau, esu energinga „iš vidaus" Tačiau energijai blėstant neatsisakau saldžiųjų pagundų, pavyzdžiui, šokolado arba kolos.
Ko pusryčiams niekada nevalgytum?
Neturiu tokio patiekalo, kurio negalėčiau valgyti pusryčiams. Pas mane pusryčiams gali būti ir kepsnių, ir dar kitokių sunkių patiekalų.
Ačiū ir skanių pusryčių!
