„Mažiau riebalų“, „natūralaus skonio“, „sveikas pasirinkimas“ – tokias etiketes parduotuvėje pastebime kaskart apsipirkdami. Reikia pripažinti, bent kartą kiekvienas mūsų esame buvę suvilioti skambių šūkių, spalvingų reklamų ir produkto „sveikumo“. Kai kurie produktai yra apipinti skandalingais stereotipais bei mitais, o iš tiesų yra apsimetėliai: nors nurodomi kaip visaverčiai, skirti lieknėjantiems, sportuojantiems ar propaguojantiems sveiką gyvenseną, iš tiesų nėra tokie nekalti ir sudėtyje turi to, ko turėtume vengti. Tiesa atskleista: kokie gi tie produktai, kurių derėtų atsisakyti?
Energiniai batonėliai. Šis užkandis tarsi tyčia reklamuojamas kaip itin sveikas ir sportininkams reikalingas bei jėgas grąžinantis produktas. Rinkodara, vis dėlto, daro didžiulę įtaką mūsų pasirinkimams, nes šiuose batonėliuose cukraus yra netgi daugiau nei tradiciniuose – žymiausiuose šokoladiniuose batonėliuose, tačiau vienas yra „sveikas pasirinkimas“, o kitas – iškart „nurašomas“. Jeigu vis tik renkatės tokius batonėlius, atidžiai sekite sudėtyje nurodomo cukraus kiekį, rinkitės juos kuo natūralesnius, su džiovintais vaisiais, uogomis, razinomis, t. y. tokiomis sudėtinėmis dalimis, kurios pačios savyje turi natūralaus cukraus, nes tada papildomai jo dedama kur kas mažiau. Be to, nesuklysite ir įprastus proteino batonėlius pakeitę į tokius, kurių sudėtyje yra viso grūdo miltų ar nesmulkintų grūdų.
Sojų pienas. Šis pienas yra veganiška karvės pieno alternatyva. Vis dėlto, jo rekomenduojama vengti net labiau nei karvės pieno. Sojose yra randama fitino rūgščių, kurios apsunkina kai kurių mineralų (pavyzdžiui, cinko, kalcio, magnio) įsisavinimo procesą. Pasak medicinos mokslų daktaro Ramiel Nagel, fitino rūgštys netgi slopina virškinimo fermentų veiklą: ypač sunkiai skaidomi baltymai. Be to, dažnai ant sojų pieno pakuočių galima rasti užrašą „natūralaus skonio“ (angl. natural flavors). Tas „natūralus“ skonis paprastai yra sukuriamas į pagalbą pasitelkiant įvairius toli gražu ne natūralius maisto priedus. Jeigu įtikinome jus atsisakyti sojų pieno, vietoje jo išbandykite migdolų, avižų ar kokosų.
Ryžių trapučiai. Pasaulyje žinomi jau nuo 1980-ųjų, o pas mus palyginus neseniai atkeliavę ryžių trapučiai ilgą laiką buvo laikomi pačiu geriausiu dietiniu produktu. Po to praėjo daug laiko ir nors mitai vis dar sklando, dabar specialistai ryžių trapučius prilygina baltai duonai. Ryžių trapučių glikemijos indeksas – net 91, kai tuo tarpu gryna gliukozė yra reitinguojama 100. Taigi, ryžių trapučiai yra gryni angliavandeniai, tiesiog pakeliantys cukraus lygį kraujyje ir neteikiantys jokios naudos sveikatai.
Jogurtas. Šį produktą ypač mėgsta vaikai. Kodėl? Nes įvairių skonių jogurtas cukraus kiekiu yra prilyginamas porcijai ledų: o juk savo vaikui ledus duodate kaip desertą, ne kaip sveiką užkandį. Nors iš pradžių atsisakius jogurtų su įvairiais skoniais natūralus gali priminti grietinę, po kurio laiko šis produktas bus saldus net ir be pridėtinio cukraus. Jeigu netikite, atlikite eksperimentą: mėnesį skanintą jogurtą pakeiskite natūraliu. Pasibaigus išbandymui, braškių, aviečių, mėlynių ir kitų skonių jogurtai bus paprasčiausiai per saldūs, tad jų nebesinorės.
Granola. Nekaltas ir skanus pusryčių produktas? Taip tik atrodo! Iš tiesų, daugumos parduotuvėse parduodamų granolos rūšių sudėtyje yra per daug cukraus ir per mažai skaidulų, o skaidulos kartu su pusryčiais yra būtinos. Stiklinėje granolos yra apytiksliai 600 kalorijų, o tai – net trečdalis rekomenduojamos kalorijų normos moteriai. Kadangi granola yra greitas būdas papusryčiauti, gaminkite ją patys: pasirinkę viso grūdo dribsnius su dideliu procentu skaidulų, sumaišykite juos su natūraliu medumi ir, tolygiai iškloję dribsnius ant kepimo popieriaus į skardą, šiek tiek, vis maišydami ir sklaidydami, kad nesuliptų, pakepinkite orkaitėje. Tokią granolą valgykite su natūraliu jogurtu, gardinkite šviežiais, o ne džiovintais vaisiais.
Greitai paruošiama košė. Tikrai taip, tai – patogus ir greitas būdas papusryčiauti, tačiau, deja, nėra sveikas. Viename pakelyje greitai paruošiamos, šiltu vandeniu ar pienu užpilamos košės yra didelis kiekis cukraus, galima aptikti dažiklių, kvapiklių. Nors dabar pamažu atsiranda ir sveikesnių tokio tipo košių alternatyvų, niekas nepaneigs, kad ilgai puode verdama košė, gardinama vaisiais, uogomis ar medumi, vis tik yra pats sveikiausias ir skaniausias pusryčių patiekalas.
Mažesnio riebumo produktai (angl. low-fat). Pirkėjai, rinkdamiesi tokį produktą, dažniausiai iškart susidaro nuomonę, kad jeigu tame skanėste yra mažiau riebalų, tai galima jo suvalgyti daugiau. Jokiu būdu! Riebalai tokiuose produktuose vis tiek yra pakeisti kitais ingredientais tam, kad produkto skonis „neišnyktų“ – paprastai tai būna cukrus arba druska, o apie jų pertekliaus žalą žinome jau seniai. Tam tikras kiekis sveikų riebalų yra būtinas mūsų organizmui, todėl visiškai jų atsisakyti negalima. Be to, riebalai suteikia soties, tad po suvalgyto „low-fat“ produkto tikrai norėsis dar kartą atsidaryti šaldytuvą ir visos dietos nueis perniek.
Sušiai. Tikrų ir iš sveikų, natūralių bei šviežių produktų pagamintų sušių Lietuvoje galima paragauti vos keliuose restoranuose, o jie ir kainuoja nepigiai. Sušių gamyba yra rimtas mokslas ir specialybė, tikras sušių meistras turi žinoti daugybę niuansų ne tik apie paties sušio paruošimą, bet ir apie tai, kaip vienas ingredientas sušyje sąveikauja su kitu. Tie greitai pagaminami, nebrangūs sušiai, skirti išsinešti, yra kupini riebių ir tradicinėje japonų virtuvėje nesančių produktų, pagardinami įvairiais sūreliais, krabų skonio lazdelėmis. Be to, pigūs baltieji ryžiai irgi nėra sveikas produktas, iš tiesų tai – angliavandenių bomba, organizme virstanti paprasčiausiu cukrumi. Jeigu labai mėgstate sušius, rinkitės autentiško japonų maisto restoranus arba išmokite juos gaminti namuose iš pačių pasirinktų šviežių produktų. Galite išbandyti ir sušių salotas!
Juoda duona. Juoda duona gali būti ruginė arba kvietinė. Kvietinė duona dažoma arba salyklu, arba saldžia karamele. Tai nėra blogai, tačiau net ir natūraliais dažikliais dažoma duona ne visada yra geras pasirinkimas. Kartais būna taip, kad duonoje cukraus daugiau nei miltų, todėl būtina skaityti etiketes. Salyklas – natūrali medžiaga, kuri padeda krakmolui tešloje virsti į cukrų ir skaido kai kuriuos baltymus. Dėl to duona tampa puresnė, minkštesnė, ją greičiau pasisavina organizmas, tačiau dėl krakmolo virtimo cukrumi duona praranda maistingumą. Todėl geriau rinktis ruginę duoną, joje daugiau vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties), mineralinių (magnio, kalio kalcio, geležies, seleno) bei skaidulinių medžiagų.
Salotos. Kodėl gi šiame sąraše atsidūrė salotos? Todėl, kad sveiką produktą mes patys labai greitai galime paversti riebiu ir kaloringu patiekalu, kuris kalorijų kiekiu gali prilygti net pakelės užkandinėje pirktam kebabui. Taip yra todėl, kad salotas gardiname riebiais padažais. Pavojingiausias jų – majonezas. Be to, salotų sudėtis irgi turi įtakos: virtos bulvės, baltos duonos skrebučiai (vienas sudėtinių Cezario salotų ingredientų), krabų lazdelės, riebus kumpis, sūris ir kiti kaloringi produktai salotas padaro sotesnes, tačiau tikrai ne sveikesnes. Rinkitės šviežias daržoves, gardinkite jas riešutais, vietoje padažo naudokite citrinos sultis, alyvuogių aliejų, balzaminį actą. Jei mėgstate kartu su salotomis valgyti duonelę, rinkitės ją viso grūdo, geriausiai – pačių keptą namuose.
