top of page

Ovidijus Vyšniauskas: „Nuo vieno savo eksperimento virtuvėje iš išgąsčio slėpiausi po stalu“

Lietuvos estrados legenda Ovidijus Vyšniauskas, pasirodo, žmogus paprastas: jam pats skaniausias namų maistas, geriausiai atpalaiduoja žvejyba, o restorane užsisako gerai keptą didkepsnį. Nors didkepsnius Ovidijus mėgsta valgyti ir namie, juos ruošia iš paties sumedžiotos žvėrienos. „Nesu medžiotojas maniakas, bet jeigu Dievulis davė žmogui tą gyvūną susimedžioti, tai aš jį maistui ir sumedžiosiu, bet pramogai nežudau“, – pasakoja atlikėjas, kuris prieš valgydamas turi įprotį pasimelsti.

Kaip prasideda jūsų diena? Kada keliatės, ką valgote pusryčiams?

Keliuosi anksti, man pasidarė gaila miegoti, noriu kažką veikti. Rytą pradedu kava ir pusryčiams suvalgau neriebaus sūrio gabaliuką. To man užtenka, kava sušildo ir gerai nuteikia. Anksčiau jos nemėgau, bet neseniai nusipirkau kavos aparatą, o jis labai skaniai tą kavą išverda. Pasiėmęs tą kavos puodelį išeinu į lauką, apžiūriu visą ūkį, toks mano rytinis ritualas.

Po lengvų pusryčių tuomet turbūt norisi pavalgyti sočius pietus?

Tiesa, tie mano pietūs būna gana anksti, nuo 11 valandos jau pradedu norėti valgyti. Ir taip, tikrai reikia pavalgyti stipriau. Bet, žinote, po sočių pietų paprastai norisi parvirsti ant šono pasnausti, kad to nebūtų, išeinu bent pusvalandžiui pasivaikščioti.

Labiau mėgstate gaminti pats ar kai jums pagamina?

Prisipažinsiu, anksčiau mėgau gaminti daugiau, bet kadangi namie yra, kas gamina geriau, aš ir nesikišu ir nekonkuruoju. Esu įdomiai maitinamas, mano antra pusė labai išradinga. Aš jau pripratau prie namų maisto, kitur valgyti nenoriu.

Taigi, restoranuose nevalgote?

Valgau, bet tai nebūna labai dažnai. Paprastai restorane užsisakau kokį didkepsnį, bet tik gerai keptą, su daržovėmis. Pamenu, buvome kruize, kur virtuvė buvo labai gera, bet dauguma mūsų apsinuodijo tomis gėrybėmis. Tai gerai, kad kartu su mumis plaukė gydytojas, kuris mus visus tokiomis didelėmis antibiotikų tabletėmis staigiai pastatė ant kojų. Kad tokių dalykų išvengčiau, geriau renkuosi naminį maistą.

Jeigu jau vis tik tenka rinktis restoraną, kokia virtuvė jums priimtiniausia?

Man patinka Japonijos virtuvė. Tai išties egzotinė sala, aš ja daug domiuosi ir man viskas, kas iš ten ateina, patinka. Turiu svajonę ten nuskristi.

Kokį įdomiausią patiekalą kelionėje esate ragavęs? Ar išvis drįstate keistenybes ragauti?

Aš nesu smalsutis, kuriam norėtųsi valgyti žiogus ir visokias kirmelytes. Neseniai buvau Tailande, Kambodžoje ir Vietname, bet, pamačius, kaip ten įdomiai viską gamina gatvėse, man pritrūko švaros ir higienos. Sterilumo ten tikrai nepastebėjau, tad ir to noro ragauti nebuvo. Žaviai neatrodo, kai koks žmogus nešvariomis rankomis ir kojomis smaugia ir pjausto gyvates tiesiai prieš akis. Net ir pačios upės, kur gaudomos žuvys, nebuvo švarios. Todėl aš toje kelionėje daugiau norėjau ne paragauti, bet pamatyti ten verdantį gyvenimą.

Kokio patiekalo nemėgstate?

Chalvos. Toks jausmas, lyg valgyčiau Palangos smėlį su cukrumi, nejaučiu malonumo.

Kokį didžiausią kuriozą esate patyręs virtuvėje?

Tai buvo Amerikoje. Sugalvojau išsikepti kiaušinius mikrobangų krosnelėje. Sudėjau ten tris žalius kiaušinius su lukštu ir nuspaudžiau paleidimo mygtuką. Ten gyvenęs amerikietis paklausė, ką gaminu. Kai atsakiau, kad kiaušinius, nuaidėjo sprogimo garsas, net nulėkė krosnelės durelės. Palindome po stalu net iš to išgąsčio. Pasirodo, kiaušinio lukštą reikia pradurti, na, o aš nepradūriau…

Jūs medžiojate. Kada atsirado šis hobis? Ką gaminate iš sumedžiotos žvėrienos?

Pas mane nėra žvėrienos kulto, bet parduotuvėje netenka pirkti jokių mėsos produktų. Daugiausia valgau žvėrieną: stirnieną, elnieną, šernieną. Nesu medžiotojas maniakas, bet jeigu Dievulis davė žmogui tą gyvūną susimedžioti, tai aš jį maistui ir sumedžiosiu, bet pramogai nežudau. Turiu aistrą ir žvejybai, žvejoju nuo 6 metų, o medžioti pradėjau jau subrendęs. Tiek žvejyba, tiek medžioklė man yra būdas pabūti sąlytyje su gamta. Ko gero, vienintelis būdas pakrauti baterijoms man yra buvimas gamtoje. Po koncertų, darbo su orkestru, su žmonėmis poilsio norisi, šioje profesijoje yra daug galvos skausmo. Tad žvejodamas aš sėdu į valtį ir nuplaukiu kuo toliau nuo kranto, palengva jaučiu, kaip nutyla zvimbimas ausyse ir galiu mėgautis tyla, t. y. atvažiuoju su įtampa, o gamta ją iš manęs išpumpuoja. Dėl to ir pradėjau žvejoti ir medžioti.

Kuo vadovaujatės visos dienos metu ir kuo rekomenduotumėte vadovautis kitiems, kad ta diena būtų sveika ir laiminga?

Žinote, aš jau labai ilgą laiką valgau tik pasimeldęs, turiu tokią maldelę, persižegnoju. Net Biblijoje buvo aprašyta situacija, kada žmones maitino visiškomis atliekomis, o jie meldėsi ir buvo laimingi, kad yra gyvi. Buvome žmonių kompanijoje, tarp kurių buvo pastorius iš Pietų Afrikos. Visiems susėdus valgyti, vienas žmogus puolė greičiau už kitus. Tas pastorius liepė bent persižegnoti, jei ne, sako, apsinuodysi. Tad tas žmogus dabar visada prieš valgydamas žegnojasi ir nuo to laiko dar nebuvo apsinuodijęs. Taigi, reikia džiaugtis gyvenimu, reikia džiaugtis maistu.

Naujausi įrašai

bottom of page