Naujausi šonkauliukai Vilniuje: ir vegetarams, ir mėsėdžiams

Visai neseniai duris pravėrę ir po mistišku „The Owls“ pavadinimu besislepiantys restorano įkūrėjai Arvydas Samalius ir Indrė Kazėnaitė Gedimino prospekte atsirado ne be reikalo. Pirmoji jų užduotis, kaip sako Arvydas, susijusi su jo patirtimi atgaivinant pamirštas vietas ir fakto, kad ši gatvės atkarpa yra rečiau praeinama, paneigimu. Antroji – panaši į lietuvių liaudies posakį apie sotų vilką ir sveiką avį. Tik šiuo atveju čia kalbama apie vegetarus ir mėsėdžius: abu atėję į „The Owls“ bus sotūs.

„The Owls“ restorano įkūrėjai Arvydas Samalius ir Indrė Kazėnaitė (nuotr. Valerijos Stonytės)

Naujų restoranų ar kavinių įkūrėjai dažnai teigia, kad tokio atidarymo priežastis gana paprasta – jiems patiems trūko ir reikėjo panašios vietos. Ar ir jums reikėjo „The Owls“?

Indrė: Iš tiesų reikėjo man, nes turiu labai didelių reikalavimų savo mitybos racionui. (Esi vegetarė ar veganė?) Vengiu šių rėmų, nes tikrai negaliu savęs vadinti vegane, bet esu daugiau nei vegetarė: nevalgau mėsos, žuvies, kartais – ir pieno produktų. Vilniuje net neturiu daug pasirinkimų, kur galėčiau išeiti pavalgyti ar pavakarieniauti štai, pavyzdžiui, su savo vyru. Vilniuje taip pat nebuvo ir išpildytos šonkaulinių nišos. Visa koncepcija prasidėjo nuo šios mažos dalelės ir tapo kompromisiniu variantu, kurį siūlome dabar. Užsikabinome ir norėjome, kad mūsų restorane visi valgytojai, nepaisant jų dietos ir įsitikinimų, galėtų gražioje aplinkoje skaniai pavalgyti.

Arvydas: Kad ir kokias turėjau prastas valgymo ypatybes, jos, kai gyveni su žmogumi, kuris maitinasi išmaniai ir logiškai, pasikeitė. Bet aš valgau viską. Duokit man „steiką“ ir aš jį suvalgysiu, ir dar kartosiu. Jei kiti sako, kad atsidarė dėl savęs, mes labiau iškeliame vėliavą ir sakome, kad atidarėme dėl visų. Bendrojoje viešoje erdvėje įsisiūbavo gana gilus konfliktas dėl skirtingų valgytojų.

„Grill miso“ baklažano riekelės su anakardžio riešutais ir spalvotais pomidoriukais (Valerijos Stonytės nuotr.)

Ir kaip atrodydavo jūsų apsilankymas restorane? Vienoje stalo pusėje – vandens stiklinė, o kitoje – kepsnys?

Arvydas: Nuėjęs į restoraną aš gaudavau tą mėsos gabalą, o pasižiūriu į ją – ji užsisako garnyrą, kuris yra šiek tiek ryžių, trys smidrai ir du špinato lapai. Ir še dešimt eurų! Neadekvatu. Mūsų restoranui ir tinka žodis adekvatumas, sveikas protas. Tai – tolerantiškas restoranas. Juk gali maitintis sveikai ir gauti visas maistines medžiagas nevalgydamas mėsos.

Indrė: Galiausiai nustojome eiti valgyti ir tiesiog gaminomės namuose.

Trumpieji kiaulienos šonkauliai, glazūruoti „Teriyaki BBQ“. Patiekiama su „wakame“ jūržolėmis ir „teriyaki“ BBQ padažu (Valerijos Stonytės nuotr.)

Kaip restorano meniu atradote šią harmoniją?

Indrė: Meniu sudarytas taip, kad mėsos nevalgantis žmogus, atėjęs į restoraną, iš garnyrų meniu, kuris jau yra priderintas prie šonkaulių, galėtų susikomplektuoti savo patiekalo variantą. Visi garnyrai tarpusavyje dera. Tokia ir buvo idėja – kad atėjus tikrai rastum ką valgyti. Ne salotos lapą, o štai lęšius, avinžirnius. Jie yra labai maistingi. Pati gaminu ir rašau apie maistą, todėl žinau, ko ieškočiau ir reikalaučiau iš restorano, kad jis man tiktų. Kai tu gauni tai, kas tenkina tave patį, tau ramu, kad tai patiks ir aplinkiniams. Arvydas taip pat turi labai aukštus reikalavimus mėsai ir savo dešimtbalėje sistemoje dešimt niekam neduoda. Bet čia jau yra prie jo priartėjęs.

Arvydas: Taip, čia artėjame prie dešimt. Geri kiaulienos šonkauliai Lietuvoje yra deficitas. Tie, kas daro žino, kad gauti gerus šonkaulius yra labai sunku. Patį meniu ir pačią kompoziciją sudarė Indrė, mano indėlis buvo suformuotas konceptas, o po to viską išpildė mūsų gamybos vadovas Visvaldas Grinius. Be jo mes nieko nebūtume padarę. Idėja jau veikia. Įsijungę sistemą matome, kad pusė atėjusiųjų valgo mėsiškus patiekalus, o kita pusė – vegetariškus. Ir jie sėdi kartu.

Restorano įkūrėjų tikslas – kad visi valgytojai, nepaisant jų dietos ir įsitikinimų, galėtų gražioje aplinkoje skaniai pavalgyti (Valerijos Stonytės nuotr.)

Kodėl pasivadinote „pelėdomis“?

Indrė: Visų pirma, interjeras buvo labai svarbi baro dalis, kuriai skyrėme daug laiko. Viską darėme nuosekliai – tie besisukantys minčių šešėliai pamažu ėmė klijuotis į visumą. Norėjosi medžio, prigesintų atspalvių, šiek tiek pavėsio, šiek tiek šviesų, kurios pasklistų erdvėje taip pat maloniai, kaip saulės spinduliai prasimuša pro tankią girios lają. Geriausiai baro erdvės nuotaiką atskleidžia vieno mūsų lankytojų komentaras – kinematografinė koncepcija su „twinpeaksiškomis“ konotacijomis, nes būtent šis kultinis serialas („Twin Peaks“) inspiravo mus tiek pasirenkant pavadinimą, tiek ir žaidžiant su interjero detalėmis. Galiausiai, patvirtinę baro konceptą ir pavadinimą, pamatėme, kad netgi mūsų pastatą puošia dviejų pelėdų siluetai. Tai buvo paskutinis akcentas.

Arvydas: Pelėdas pastebėjome tada, kai jau viskas buvo sugalvota ir baigta. Šis simbolis, pelėdos, esančios virš mūsų, įrodo, kad netgi to nežinodami pasirinkome teisingai. Interjerą kūrė dvi jaunos architektės iš „Null“. Jos puikiai suprato, ką norime perteikti.

Viskas, kas yra tiekiama restorane, čia yra ir pagaminama (Valerijos Stonytės nuotr.)

Meniu. „The Owls“ gamina penkių rūšių dešreles, padažus, bulvytes. Viskas, kas yra tiekiama restorane, čia yra ir pagaminama. Norintys pavalgyti sočiai gali užsisakyti ilguosius ir trumpuosius kiaulienos šonkaulius, kiaulienos nugarinę, trumpuosius jautienos šonkaulius, avienos nugarinę, kukurūzinio viščiuko puselę. Garnyras pasirenkamas iš septynių variantų: bulvyčių „fri“, troškintų sviestinių pupelių, traiškytų bulvyčių, žaliųjų lęšių su glazūruotomis morkomis, sviestinio „grill“ kukurūzo su fetos sūrio dribsniais, „grill“ daržovių salotų, žalėsių. Esama ir salotų.

Gėrimai. Baro pasididžiavimas – keturios „Kruvinosios Merės“ rūšys: „Ribs&Stout Mary“, „BBQ Mary“, „Seasonal Bloody Mary“, „Bloody Maria“. Taip pat – keturi pilstomi „stout“ stiliaus alūs. „Tai – ir dalis mūsų koncepto: suvalgęs šonkaulių išgersi ir „stout“. Rodos, kad Lietuvoje nėra tokio baro, kur būtų net keturios šio alaus rūšys“, – sako Arvydas.

Dienos pietūs. „The Owls“ ruošia ir dienos pietus. „Kadangi pati dirbu „ofisinį“ darbą, žinau, kad dienos pietų sąvoka turi šiek tiek neigiamą atspalvį. Eini ir nežinai, kaip pavalgysi: ar šiandien jau grįši patenkintas, ar ne. Norime, kad dienos pietūs būtų dienos dalis, ir maloni dalis, o ne spėlionės“, – komentuoja Indrė.

Muzika. „The Owls“ bendradarbiauja su portalu Manomuzika.lt. Kaip teigia restorano įkūrėjai, šis portalas jiems – tarsi muzikiniai švietėjai, padėję atrasti daug atlikėjų ir daug kokybiškos muzikos. „Savo klientui muziką siūlome kaip trečiąjį patiekalą. Pirmasis patiekalas yra mėsa, antrasis – vegetariškas variantas, o trečiasis – muzika“, – muzikos vaidmenį restorane apibrėžia Arvydas.