Prieš Velykas smarkiai išauga kiaušinių pardavimai, paskutinėmis dienomis jie, vaizdžiai kalbant, šluojami iš lentynų. Neskubiname pasirūpinti jais iš anksto, bet norime paraginti rinktis atidžiau.
Juk jeigu mums svarbu, kas šiemet keps šventinę duoną su grūdais ir džiovintais vaisiais (močiutė įdeda daugiausia meilės, jos raugas yra skaniausias ir tai labai justi), kad mama, o ne teta Janė šiemet ruoštų Velykinę paschą, nes, čia reikia ypatingos atidos produktams, tai kodėl retai kada rūpi, iš kur atkeliauja kiaušinis – svarbiausias Velykų simbolis, beveik šventas reikalas?
Žinutė, kurią prieš Velykas nori perduoti organizacija „Tušti narvai“ – tai paraginti pirkti kiaušinius, kuriuos sudėjo laisvos ir laimingos vištos, tos, kurių augintojai jomis nuoširdžiai rūpinasi. Juk mažesni kiekiai laimės ir meilės ant stalo geriau nei daugiau kančios ir neapykantos.
Ta proga – galėjusi baigtis liūdnai, bet dabar jau laiminga – dviejų vištyčių Čypkės ir Nijolinos istorija.
Istorija apie laimingas vištas
Vištytė Čypkė buvo laikoma pas ūkininkus. Kartą ji nevykusiai nušoko nuo laktos ir susilaužė koją. Dėl patirtos traumos nebegalėjo dėti kiaušinių, todėl buvo nuspręsta Čypkę nužudyti. Bet ūkininkų sūnus Lukas pasiryžo ją išgelbėti ir ėmėsi globoti Čypkę. Jis suorganizavo operaciją, vištos koja buvo sutvirtinta metaliniu strypeliu. Dabar Čypkė yra sveika ir laiminga.
Neseniai Lukas išvyko studijuoti į užsienį ir Čypkė apsigyveno kitoje šeimoje. Ten ji susipažino su Nijolina, iš paukštyno atkeliavusia vištyte. Paukštyne Nijolina buvo laikoma narve. Kai ėmė dėti mažiau kiaušinių, Nijolina kartu su kitomis išsekusiomis vištomis buvo parduota aplinkinių kaimų gyventojams. Paukštyne Nijolina neteko daugelio savo plunksnų. Vienam vietos gyventojui jos pagailo ir atidavė ją gyvūnų mylėtojai Eglei. Eglė su savo šeima pasirūpino višta ir dabar Nijolina, atgavusi savo plunksnas, mėgaujasi šeimos dėmesiu ir, žinoma, Čypkės draugyste.
Čypkė su Nijolina tapo geriausiomis draugėmis ir džiaugiasi laimingai išsigelbėjusios. Nijolina dalinasi savo nepavydėtina patirtimi paukštyne ir gana niūriais prisiminimais. Čypkė ją kantriai išklauso ir palaiko.
Dvi vištos kasdien kartu keliasi ir užmiega, geria kavą, smaližiauja, žaidžia, puošiasi, skaito knygas, apkalbinėja, dalinasi aktualijomis. Šiandien jos gyvena laimingą gyvenimą.
Milijonai kitokių istorijų
Nors skamba kaip pasaka, Čypkės ir Nijolinos istorija yra tikra, nes joms pasisekė. Deja, pramoniniuose paukštynuose gyvena milijonai vištų, kurios niekam nerūpi ir nė iš tolo neprimena šių dviejų plunksnuotų herojų. Dėl labai mažo gyvenamo ploto – vienai suaugusiai vištai tenka maždaug A4 formato lapo „laisvės“, jos ne tik nebepaeina, nes nėra vietos, bet net sparnų negali išskleisti! Pasekmė – nusilpusios kojos, išnykęs gebėjimas vaikščioti ir dėl grūsties, o taip pat ir nuolatinio streso krentančios plunksnos.
Vis dar manoma, kad višta yra „višta“, t. y. nieko ji nesupranta, nejaučia ir jai gerai, kaip yra. Tačiau tyrimai rodo, o empatiškesniems žmonėms ar tiems, kurių močiutės kaimuose augindavo viščiukus, ir taip aišku, kad šie paukščiai yra draugiški, socialūs, reaguoja į tai, kaip mes reaguojame į juos, kaip su jais elgiamės ir net atpažįsta savo šeimininkus. Jie jaučia skausmą, o pasak tyrimų, supranta, kad objektas neišnyksta net tada, kai dingsta iš akių (žmogaus kūdikis tai supranta tik sulaukęs maždaug dviejų metukų), taip pat kontroliuoja save, pavyzdžiui, gali susilaikyti ir palaukti geresnio lesalo, nuspėdamas, kad toks jo laukia!
Kiaušinių kaina arba kodėl tai pasakojame?
Nes poreikį formuojame mes, tie, kurie perka kiaušinius kasdieniam stalui ir savo šventėms. Jeigu nepirktume iš tų, kuriems nerūpi, kaip jaučiasi gyvūnai, o ieškotume kiaušinių, kuriuos padėjo laimingos ir laisvos vištos, gal augintojus priverstume keisti požiūrį? Tyrimai rodo, kad jau net 23 proc. pirkėjų atsižvelgia ne tik į kiaušinių kainą, bet ir į vištų auginimo sąlygas. Kuo tokių pirkėjų bus daugiau, tuo geresnėmis sąlygomis gyvenančių vištų kiaušinių poreikis bus didesnis.
Sužinoti, kokiomis sąlygomis laikomų vištų kiaušinius perkame, padeda kiaušinių žymėjimas, nurodantis numerius 3 (narvuose laikomos vištos), 2 (ant kraiko laikomos vištos), 1 (laisvai laikomos vištos) ar 0 (ekologiškai laikomos vištos). Tokia informacija dažnai skelbiama ir ant kiaušinių pakuočių, tačiau jomis pasitikėti nederėtų, nes neretai ant kiaušinių pakuotės nurodoma vartotoją klaidinanti informacija, pavyzdžiui, ant pakuotės parašyta „Kaimiški“ kiaušiniai, nors iš tiesų joje – narvuose perinčių vištų kiaušiniai, žymimi numeriu 3. Todėl būtinai tikrinkite numerį, esantį ant kiaušinio!
Čypkė ir Nijolina linki, kad ant Jūsų Velykų stalo jau šiemet laimės ir meilės būtų daugiau nei abejingumo!
