Mamos žino kažkokią paslaptį. Niekas neiškepa tokių kotletų, sklindžių ir varškėčių, kokius iškepa jos, mūsų mamos. Viena paslaptis yra ta, kad jie teleportuoja mus į vaikystę, o prisiminimai apie ją yra tarsi klevų sirupas.
Kitos paslaptys lai lieka nežinomos. Tačiau išmanyti varškėtukų technologiją – tikrai neprošal.
Varškė
Varškėčiai gaminami iš paprastos varškės. Jei pageidaujate, ją galima pertrinti per sietelį arba sutrinti trintuvu. Kepinių arba grūdėtoji varškė naudojama tik tada, jei atskirai apie tai nurodoma. Šiuo atveju reikės daugiau miltų, nes tokia varškė – kur kas drėgnesnė.
Kiaušiniai
Kiaušinių dedama nedaug, nes nuo jų varškėčiai gali būti kietesni. Galima naudoti vien tik trynius arba, gaminant dietinius varškėčius, – baltymus. Ir trynius, ir baltymus geriau išplakti.
Cukrus
Nuo didesnio kiekio cukraus tešla labai skystėja, tad papildomai cukraus geriau dėti pagal skonį patiekiant.
Kepimo milteliai arba soda
Dedami pagal pageidavimą. Jei dedami, beriami tik kartu su miltais.
Miltai ir Co
Galima naudoti įvairius miltus, sėlenas, maltus riešutus, svarbu jų nepadauginti. Varškėčiai yra kaip gyvas organizmas, tad labai daug kas priklauso nuo varškės drėgnumo, kiaušinių dydžio, taip pat cukraus.
Apvoliojimas
Galima naudoti miltus, bet nuo jų varškėčiai pradeda labai greitai degti. Labai patogu prieš formuojant varškėčius rankas patepti aliejumi arba kitokiais riebalais.
Kepimas
Varškėčius kepame nustatę nedidelę kaitrą, nuolatos stebime keptuvę, kad nepradėtų degti. Baigiame kepti uždengę keptuvę. Iškepusius varškėčius sudedame ant popierinių rankšluosčių, kad susigertų riebalai. Iškeptus trumpai palaikome, kad šiek tiek sustandėtų.
Sėkmės ir skanaus!
