Kiekvienais metais yra pagaminama 9,5 milijonai tonų kavos pupelių ir skaičiuojama, kad 85 proc. populiacijos išgeria bent vieną puodelį kavos per dieną. Bet kaip atrodo šis puodelis skirtingose pasaulio vietose?
Kavos vartojimo kultūra skaičiuoja ne pirmą tūkstantį metų ir per juos atsirado šimtai būdų ja mėgautis.
Meksikietiška Café de Olla ruošiama rankų darbo molinėse puodynėse, nes šios kavai suteikia unikalų žemišką prieskonį. Dar įdedama cinamono lazdelė bei piloncillo – visiškai gryno, nerafinuoto meksikietiško cukranendrių cukraus. Rezultatas – saldus, šildantis gėrimas šaltesniems orams.
Yuanyang kavos gėrimas Honkonge yra tikras kultūrų mišinys. Jis ruošiamas taip: viena dalis kavos, viena arbatos, viena – kondensuoto pieno, ir geriamas apie trečią valandą po pietų. Prisiminus, kad Honkongas beveik 150 metų buvo Anglijos kolonija, tampa aišku, kodėl yuanyang gurkšnojamas tuo pačiu metu kaip ir angliška popietinė arbatėlė.
Šiuolaikinės šaltos kavos protėvis, Mazagran kavos gėrimas, kilo iš Alžyro, Mazagran miesto, kuriame Alžyro okupacijos metu buvo laikomi Prancūzų kareiviai. Tarp keturių sienų nebuvo nei brendžio, nei pieno, su kuriais buvo įprasta gerti kavą, todėl vietoj jo reikėjo naudoti šaltą vandenį. Taip gimė gėrimas, kuris vėliau buvo parvežtas į Prancūziją ir išplito po daugelį Europos šalių. Portugališka versija dabar ruošiama aukštoje stiklinėje, ant ledo kubelių užpilant karštos kavos, įlašinus citrinos ir, kai kuriose vietose, pagardinant romu ar mėtos lapeliais.
Espresso Romano – nors pavadinimas diktuoja kitaip, kilo ji ne iš Italijos. Tai gryno espresso kavos puodelis su citrinos griežinėliu šalia. Citrinos kartumas padeda išryškinti natūralų kavos saldumą, sušvelnina skonį, todėl tokią kavą ypač malonu gerti karštesnėmis vasaros dienomis.
Kopi Joss arba indonezietiška kava su anglimi yra, vietinių teigimu, skirta tiems, kurie negali gerti kavos dėl jos rūgštumo. Pasakojama, kad šis gėrimas buvo sugalvotas vieno kavos pardavėjo norint prisivilioti daugiau pirkėjų ir tik vėliau buvo imta kalbėti apie anglies naudą sveikatai. Sveika ar nesveika, galima ginčytis, tačiau reginys, kai liepsnojantis anglies gabaliukas pasiekia kavos paviršių ir ši ima burbuliuoti ir vežtis pro puodelio kraštus kaip pašėlusi, tikrai įsimenantis, lygiai kaip ir šnypščiantis garsas – „joss“ – nuo kurio ir kilo kavos pavadinimas. Džogjakartos mieste Javos saloje ją siūlo ragauti gatvės pardavėjai.
Indoneziją kavos mylėtojams verta aplankyti ir dėl kitų anksčiau neragautų skonių. Šis aromatingas gėrimas ten kultivuojamas nuo 16 amžiaus ir turi begalę variacijų – būna skaninamas imbieru, pipirais, citrinžole, geriamas per cinamono lazdelę ar patiekiamas apverstoje stiklinėje... O kur dar žymioji kopi luwak kava, gaminama iš laukinių gyvūnų – palminių musangų – apvirškintų kavos pupelių ir tituluojama brangiausia pasaulyje.
Visai neseniai Londone buvo pristatyta ir permatoma kava.
O kas toliau? Galima pasvajoti apie tai prie garuojančio puodelio kavos, tik kol kas ne Indonezijoje, bet jaukiai savo namuose.
Nuotraukos: unsplash.com
