Kaip nesugadinti namuose ruošiamos arbatos vos per 3 sekundes?

Dažnas rytus pradedame ar vakarus jaukinamės puodeliu arbatos, ja vaišiname netikėtai užklupusius draugus ar artimuosius. Bet ne visada susimąstome, ar teisingai ją ruošiame? Paskubomis suruoštas puodelis gali netekti visų savo stipriųjų savybių, o su meile ir rūpestingai paruošta arbata nustebins ir Jus, ir svečius.


Alfo didysis šou, kaip virti arbatą? patarimai
VMG nuotr.

#Alfodidysisšou laidoje Alfas ir arbatų žinovas Andrius Žilinskas atskleidė viską, ką reikėtų žinoti apie arbatas. Kaip arbatos nesugadinti per 3 sekundes? Kokia arbata gali kainuoti 200 tūkstančių dolerių? Kokia arbata laikoma vertingiausia?


Kuo skiriasi arbatos nuo jų gaminimo pradžios? Dažnas įsivaizduoja, kad vieni arbatos krūmo lapai yra juodi, kiti – žali, bet juk tai ne tiesa?

Visų arbatų krūmai yra žali. Kol arbatos lapeliai nėra nuskinti, visi atrodo vienodai. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kur krūmai auga, kokiame regione ar šalyje. Arbata istoriškai atkeliavo iš rytų, Kinijos.

Tik tada, kai nuskinami arbatos lapus ir meistras nusprendžia, kokią arbatą gamins, įvyksta stebuklas. Gimsta arba žalia, arba juoda, arba net baltoji arbata.


Kelis kartus per metus skinama arbata?

Arbata skinama kelis kartus per metus. Pavasarį, vasarą ar rudenį – priklausomai nuo regiono. Skinama kartą per savaitę. Kokybiškai arbatai pagaminti lapeliai turi būti skinami rankomis ir tik 3 viršutiniai, nes jie turi daugiausiai skonio, aromato ir gražiausiai atrodo. Tada lapeliai surenkami į vieną vietą. Jei norima gaminti žaliąją arbatą, lapeliai šiek tiek pavytinami, šiek tiek pasukami, kad vos ištrykštų sulčių. Tada arbatos lapeliai kepinami, kad prasidėtų fermentacija.

Jeigu gaminama juodoji arbata, nuskinti lapeliai yra „surolinami“ rankomis arba specialiomis mašinomis ir paliekami tam tikrą laiką (nuo kelių valandų iki parų), kad prasidėtų fermentacija, iš lapelių išbėga sultys, lapeliai oksiduojasi, patamsėja ir, kai pasiekiama reikalinga fermentacija, dedami į krosnį ir kepinami.

Jeigu gaminama „Pu-erh“ arbata, lapeliai „parolinami“, bet nekepinami, visą laiką vyksta fermentacija: kuo senesnė, ilgiau fermentuota arbata, tuo labiau ji vertinama ir turi ryškesnį skonį. Jeigu tokiai arbatai yra 2 metai, ji dar nėra labai vertinama, bet jei jau 5, 6 ar 10 metų, ji vertinama labiau ir kyla jos kaina. Kartais arbatos lapeliai suspaudžiami į tam tikras plokštes, kuriose fermentacija vyksta dar sklandžiau. Senovės Kinijoje tokios plokštės ilgai buvo piniginis vienetas ir už jas buvo galima pirkti, pavyzdžiui, galvijus..


Kiek tokia plokštė kainuoja?

Kinijoje, jeigu esate labai pasiturintis žmogus ir mėgstate gerą arbatą, kurią perkate iš keliasdešimtos kartos arbatos meistro, tai tokia arbata gali kainuoti iki 200 000 dolerių.


Patarimus, kaip teisingai plikyti arbatą, išklausykite ir pamatykite čia.


Sėkmės!