Tie, kurie savaitgalį ketina atsipalaiduoti su taure rankose, turėtų apsvarstyti alternatyvą ir vietoj vyno į taurę įsipilti arbatos. Ir ne tik todėl, kad taip bus sveikiau, bet ir todėl, kad arbatos, tiek geriamos karštos, tiek atšaldytos, priklausomai nuo rūšies, gali organizmui daryti stebuklus: mažinti alkį, prisidėti prie riebalų deginimo, didinti optimizmą, padėti susikaupti mokantis, suteikti energijos fizinei veiklai ar priešingai – raminti ir gerinti miegą.
OPTIMIZMO IR RAMYBĖS PUOSELĖTOJA
Raudonoji afrikietiškojo raibsteglio arbata
„Jaukiam vakarui ypač tinka raudonoji arbata, – sako arbatos žinovas Andrius Žilinskas. – Ši arbata turi įvairių skonio natų, kurias norisi tyrinėti lėtai: vos saldu, truputį sunku, subtiliai rūgštelėję ir ilgai išlieka.“ Tiems, kurie ketina ruošti šaltą gėrimą, žinovas pataria ją pasidaryti stipresnę (laikyti apie10 min.), leisti atvėsti ir pateikti su ledu ar citrina.
Ši arbata ypač tinka su vaisių salotomis, vištienos kepsniu, o elegantiško vakaro stalui ji puikiai derės prie sūrių rinkinio. Arbata tiks ir su įvairiais saldumynais, ypač grietinėlės desertais.
Raudonoji arbata po sunkios fiziškai ir protiškai įtemptos savaitės ypač tinka harmonizuoti energiją, mintis ir pojūčius. Ji mažina nerimo bangas, skatina laimės hormono išsiskyrimą. Palengvina užmigimą, pagilina miegą, papildyta flavanoidais, pagrindiniai iš jų – kvercetinas ir kvercitrinas.
Siauralapio raibsteglio arbatoje nėra kofeino – ji netonizuoja. Flavanodai kvercetinas ir izokvercetinas sukelia šviesios ramybės būseną, skatindami laimės hormono serotonino išsiskyrimą.
Siauralapis raibsteglis gausus mineralų: geležies, kalio, mangano, cinko, arbata idealus izotonikas sportuojantiems. Veikia kepenų citochromoksidazes (P450), „valo“ kepenis. Skystis ir aktyvios arbatos medžiagos padeda pasišalinti toksinams.
Gėrime nemažai geležies gerai įsisavinamoje formoje. Raibsteglių arbata lėtina žarnyno peristaltiką, mažina spazmus – flavanoido aspalatino poveikis.
BESIMOKANTIEMS, DARBINGIEMS IR NORINTIEMS SULIEKNĖTI
Baltosios ir žaliosios arbatos derinys
„Baltosios ir žaliosios arbatos derinys geriausiai derės su lengvu, švelnaus skonio bei neriebiu maistu“, – pataria A. Žilinskas. Žalėsių salotos su gaiviu užpilu ar garuose virta lengvai prieskoninga žuvis paryškins arbatos skonines natas. Viso grūdo duona puikiai papildys šio arbatos mišinio salsvumą. Arbata derės su lengvu pusryčių sumuštiniu, priešpiečių užkandžiu. Šią arbatą taip pat derinkite su popietės desertu. Tai gali būti gaivus pyragaitis su vaisiais, prieskoninis sausainis ar ryžių traškutis. Dera ir pieniškas arba baltasis šokoladas.
Ši arbata ypač tiks norintiems susikaupti, geriau įsiminti, ilgai išlaikyti darbingumą, generuojantiems idėjas, vizijas, kūrybiškumo ieškantiems bei norintiems jį išreikšti.
Arbatos metilksantinai, kofeinas ir teofilinas, veikdami kartu su l-teaninu ir katechinais, stimuliuoja smegenų žievę, suteikia budrumo, pakylėjimo ir harmonijos pojūtį. Veikdamos kartu medžiagos prailgina susikaupimo, pakilaus aiškumo, budrumo būseną.
Baltosios ir žaliosios arbatų mišinys dera prie augalinės dietos. Veikliosios medžiagos „užaštrina“ skonio receptorius – maistas atrodys skanesnis. Katechinai ir fitofenoliai skatina medžiagų apykaitą, veikdami ląsteles „degina“ riebalus. Katechinas ECGC padeda mažinti alkio jausmą.
Arbata papildyta polifenoliais, jie veikia kaip antioksidantas. Katechinas ECGC trumpam sukelia pakilios ramybės, ramaus budrumo, aiškumo būseną. Mišinys suderintas taip, kad veikliosios medžiagos ir eteriniai aliejai suteiktų optimizmo, harmonijos ir pakylėjimo jausmą, be dirginimo.
JEI NEGALITE SUSIKAUPTI
Baltoji arbata su pievų žolelėmis ir braškėmis
Baltoji arbata geriausiai derės su lengvu, švelnaus skonio maistu, nes pati arbata yra labai subtilaus, švelnaus skonio. Žalėsių salotos su gaiviu užpilu ar garuose virta lengvai prieskoninga žuvis paryškins baltosios arbatos skonines natas. Desertui – gaivus ir lengvas pyragaitis. Jei norisi tik gabalėlio saldumyno, geriau rinktis pienišką arba baltąjį šokoladą, mažą prieskoninį sausainėlį. „Vaisių salotų derinti su baltąja arbata nerekomenduojame, nes vaisių saldumas užgoš vos juntamą baltosios arbatos salstelėjimą, – sako A. Žilinskas. – Sunkus, ryškaus skonio maistas nedera su baltąja arbata: skonio receptoriai „atbunka“ nuo „atominio“ maisto, jums atrodys, kad maistą užgeriate virintu vandeniu.“ Baltąją arbatą tinka patiekti baltojo vyno ar aperityvo taurėse.
Ši arbata tinka vairuojantiems, dirbantiems greitos reakcijos reikalaujantį darbą, užsiimantiems dėmesio, atidumo, dvasinių jėgų reikalaujančia veikla.
Arbatos metilksantinai, kofeinas ir teofilinas stimuliuoja, padeda susikaupti. Derinyje su l-teaninu kofeino poveikis švelnėja ir ilgėja: arbata suteikia budrumo, pakylėjimo ir harmonijos pojūtį. Ksantinų ir aminorūgščių derinys sukuria ramaus budrumo būseną.
Baltosios arbatos ir pievų žolelių mišinys idealiai tinka augalinei dietai. Katechinas ECGC mažina alkio jausmą. Baltoji arbata „užaštrina“ skonio receptorius, paryškina skonio jutimą. Arbatos polifenoliai mažina ląstelių gebėjimą kaupti riebalus, veikdami tiesiogiai riebalų ląsteles, skatina „deginimą“.
Arbata grąžina organizmui skysčius ir mineralus. Arbatos l-teaninas ir ECGS trumpam sukelia ramios palaimos, šviesios euforijos būseną. Ramunėlių ir liepžiedžių eteriniai aliejai sustiprina raminantį poveikį. Idealiai suderintas mišinys tiems, kam reikia trumpo, gilaus atokvėpio, neprarandant darbingumo.
Fabula nuotr.
KAIP RUOŠTI ARBATĄ?
Užplikykite arbatą dekanteryje. Rekomenduojame prieš pilant vandenį įdėti ilgą metalinį šaukštą – išvengsite „temperatūrinio šoko“.
Verdantis vanduo iškreipia baltosios arbatos skonį, o žalioji arbata apkarsta, todėl jei rinksitės šias arbatas, luktelkite, kol vanduo atvės iki 80 °C temperatūros (jei vėsinsite virdulyje, tai užtruks apie 6 minutes). Raudonajai afrikietiškojo raibsteglio arbatai tinka karštesnis 95 °C vanduo.
„Priklausomai nuo to, kokią arbatą pasirinksite, pateikite ją dvisienėse arbatos, vyno arba aperityvo taurėse“, – priduria „Skonio ir kvapo“ arbatos žinovas Andrius Žilinskas.
