Juodosios ar žaliosios? Kas lemia alyvuogių spalvą ir naudą sveikatai

Ar mėgstate alyvuoges? Ko gero, sutiksite, kad jas galima arba dievinti, arba visiškai ignoruoti, tarpinis variantas sunkiai įmanomas. Kadangi alyvuogės priklauso populiariam užkandžių ratai, nusprendėme papasakoti viską, ką turėtų žinoti kiekvienas alyvuogių gerbėjas. Kas lemia jų kokybę? Kiek rūšių alyvuogių egzistuoja ir nuo ko priklauso jų spalva? O kokios alyvuogių naudingosios savybės?

Pradėkime nuo pradžių. Pasidomėję alyvuogės ir alyvmedžio istorija, nusprendėme, kad juos galima laikyti šiek tiek apsimetėliais: lotyniškas pavadinimas Olea europaea reiškia europietišką alyvuogę, tačiau jos šaknys iš tiesų yra Afrikoje! Be abejo, šiais laikais alyvuogės jau paplitusios ir europietiškuose Viduržemio jūros krantuose, Pietų Amerikoje bei kai kuriose Azijos šalyse.

Alyvuoges brandinantis medis yra žemaūgis, kartais net vadinamas krūmu, tačiau žemaūgio pavadinimas neturėtų jūsų apgauti – alyvmedis gali išaugti net iki 8–15 metrų. Alyvmedis – visžalis medelis – alyvuogėmis gali aprūpinti kelias kartas, nes gyvuoja nuo 300 iki 600 metų. Patį seniausią galima atrasti Kretoje – jam priskaičiuojami maždaug 4000 metų ir jis vis dar veda vaisius.

Alyvmedis mėgsta šilumą bei saulės spindulius, puikiai toleruoja sausras, yra atsparus ligomis, tad geriausiai laikosi kraštuose, kur visus metus temperatūra yra ne mažesnė nei +5 laipsniai. Alyvmedis pradeda žydėti mažais žiedeliais nuo pasodinimo praėjus ketveriems metams, o tą delikatesą, alyvuoges, pradeda brandinti praėjus net 15 metų.

Pexels.com nuotr.


Alyvuogių kokybei nusakyti labai svarbu žinoti, kaip jos buvo skintos. Skynimo būdas gali nulemti ne tik alyvuogės panaudojimą, bet ir skonį. Kad sutaupytų pinigų, dažnas alyvuogių augintojas jas skina taip, kaip dažnas žmogus savo kieme skina obuolius – papurtydamas medį. Kartais tam panaudojamos specialios mašinos. Nors šis būdas nebrangus ir greitas, tačiau retai atneša norimą rezultatą: ne visos alyvuogės ant medžio prisirpusios vienodai (nesunokusios arba jau per senos valgyti), be to, krisdamos ant žemės jos gali susitrinti, įdužti.

Visa tai lemia prastesnę alyvuogių kokybę. Geriausias, nors toli gražu ne greičiausias ir ne pigiausias būdas alyvuogėms skirti, yra rankomis ir tiesiai nuo medžio. Tam reikia nemažai atidumo ir lėšų, tačiau skinant alyvuoges nuo medžio jos bus tinkamai sunokusios, nepažeistos ir be galo skanios. Tačiau už tokias alyvuoges parduotuvėje galite pakloti tikrai nemažai.

Vienoje alyvuogėje yra 4 kalorijos, gausu vitamino E, geležies bei skaidulų. 40 suvalgytų alyvuogių atstoja pusę rekomenduotinos suvalgyti vaisių normos. Svarbu paminėti, kad alyvuogėse gausu antioksidantų ir antibakterinių medžiagų. Nuo senų laikų žolininkai žino, jog alyvuogės ir alyvmedžių lapai padeda išgydyti uždegimus ar sušvelninti alergines reakcijas. Be to, nors mokslinininkai jau seniai išsiaiškinę, kad cheminės medžiagos alyvuogėse padeda užkirsti kelią vėžiui, tačiau tik neseniai sužinota, kad tos pačios medžiagos taip pat saugo nuo kaulų ligų ir skatina jų regeneracijų, tad lūžus kaului patartina į racioną įtraukti po kelias alyvuoges per dieną.

Pačios alyvuogės gali būti skinamos rudenį ar žiemą. Pagal sunokimo lygį skirstomos į tris rūšis:

Žaliosios – skinamos anksti, kai jau yra subrendusios alyvuogės dydžio, bet dar ne visai sunokusios. Gelsvai žalios spalvos.

Pusiau sunokusios – skinamos pačioje nokimo stadijoje, kai spalva pradeda keistis iš žalios į violetinę ar rudą.

Juodosios alyvuogės – pilnai subrendusios ir visiškai sunokusios alyvuogės. Įvairių tamsių atspalvių – nuo violetinės iki rudos ar juodos.