Vis daugiau žmonių skundžiasi skrandžio skausmais, pilvo pūtimu, pykinimu, bendru silpnumu, nuotaikos nebuvimu ir neranda to priežasties. Viena pagrindinių šiuos simptomus sukeliančių priežasčių gali būti paprasčiausias grūdinėse kultūrose aptinkamas baltymas, vadinamas gliutenu. Gliutenas paprastai aptinkamas kviečiuose, rugiuose, miežiuose, manuose, speltos kviečiuose ir veikia tarsi klijai, palaiko produktų formą (nuo to ir kilęs gliuteno pavadinimas: angl. gluten – gliutenas, glue – klijai, lot. gluten – klijai). Dėl gliuteno poveikio iškyla duona ir pyragai.
Gliuteną iš tiesų sudaro du baltymai: gliuteninas ir gliadinas. Žmogus, kurio organizmas nepriima gliuteno, neigiamai reaguoja būtent į gliadiną. Toks žmogus arba netoleruoja gliuteno, arba serga celiakija. Gliutenui pasiekus virškinamąjį traktą, imuniteto ląstelės į jį reaguoja kaip į įsibrovėlį – lygiai taip, kaip reaguoja į bakterijas. Tačiau gliuteno netoleruojančio žmogaus organizme ląstelės ne tik sureaguoja, bet ir suruošia ataką prieš svetimkūnį. O žmogaus, sergančio celiakija, ląstelės atakuoja ir naikina dar ir virškinimo fermentus bei žaloja žarnyną. Dėl šios priežasties celiakija vadinama organizmo autoimunine liga.
Celiakija yra reta, tačiau sunki liga. Celiakija sergančių žmonių pasaulyje suskaičiuojama vos 1–2 %, tačiau skaičiai didėja. Nemažai žmonių maišo šią ligą su kitomis virškinimo ir žarnyno ligomis. Amerikos medikų asociacija neseniai išsiaiškino, kad celiakija gali būti ne tik prastos savijautos ir prastėjančio imuniteto priežastis, bet ir sukelti kitas sunkias ligas, pavyzdžiui, širdies ligas, vėžį. Vis dėlto, ta pati Amerikos medikų asociacija nustatė, kad nuo celiakijos mirštama kur kas rečiau nei nuo gliuteno netoleravimo ir šio baltymo „perdozavimo“.
Kai organizmas netoleruoja gliuteno, pasireiškiantys simptomai kiekvienam yra skirtingi. Vienus gali berti, kitus – kankinti virškinimo problemos, tretiems sveikatos problemos gali būti žymiai rimtesnės. Pavyzdžiui, knygos „Gyvenimas be gliuteno“ autorei Kristinai Pozingytei gliuteno netolerancija pasireiškė viduriavimu, pilvo pūtimu, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, vėliau – net galvos skausmais, alpimu, spengimu galvoje, nesibaigiančiu nerimu. Gydytojams įtarus nervinį išsekimą, moteris jautėsi vis prasčiau ir prasčiau, kol, profesoriaus Gedimino Grybausko rekomenduota, išbandė begliutenę dietą, ir visi negalavimai pamažu dingo.
Kokia gi ta begliutenė dieta? Paprastai ji skiriama celiakija sergantiems ir gliuteno netoleruojantiems žmonėms, tačiau pasaulyje ji vis labiau populiarėja. Begliutenės mitybos pagrindą sudaro miltai be gliuteno, gaminami iš riešutų, pupų, kokoso riešutų. Dietai be gliuteno tinkami vartoti ir kukurūzų miltai bei visi kiti kukurūzų gaminiai. Bulvių krakmolas, avižos, įvairiausi ryžiai (balti, rudi, laukiniai, basmati), grikiai, soros, bolivinės balandos, linų ir burnočių sėklos – visi šie produktai irgi yra be gliuteno. Pieno produktai, tokie kaip sūris, jogurtas, varškė, kai kurie ledai, yra svarbus baltymų šaltinis, tačiau neretai gliuteno netoleruojantys žmonės netoleruoja ir laktozės, tad reikėtų būti atsargiems. Kaip ir kiekvienoje dietoje, daržovės ir vaisiai yra privaloma dienos valgio dalis, nesvarbu, ar jie švieži, šaldyti ar konservuoti.
Renkantis dietą be gliuteno, teks atsisakyti daugumos grūdinių kultūrų, tų grūdų miltų bei dribsnių. Reikės pamiršti jūros gėrybės, daržoves ir mėsą, voliotą miltuose, džiūvėsėliuose ir tempuroje. Derėtų atidžiai rinktis ir marinatą mėsai, mat daugumoje padažų yra gliuteno, net ir sojų bei terijakio padažuose. Dauguma alkoholinių gėrimų yra gaminami iš kviečių, tačiau jau pamažu atsiranda begliutenio alaus. Kai kurie vaistai taip pat turi gliuteno, tad to, perkant vaistus, reikia paklausti vaistininko. Taip pat, kiekvieną kartą perkant maistą, būtina atkreipti dėmesį į etiketes: ten gliutenas yra nurodytas kaip alergenas, kartais būna aiškiai parašyta, jog produktas – be gliuteno (arba gluten-free).
Tačiau patiems imti ir nuspręsti, kad jums būtina begliutenė dieta, nederėtų. Kai kuriems žmonėms gali trūkti kartu su grūdinėmis kultūromis gaunamų medžiagų, o maisto medžiagų trūkumas dažnai sukelia dar didesnes sveikatos problemas. Be to, grūdai yra vienas pagrindinių skaidulų šaltinių, ši medžiaga būtina palaikyti stabilią medžiagų apykaitą, virškinimą ir energiją, todėl kartu su begliutenės dietos startu būtina žinoti, iš kur dar galima gauti skaidulų. Jei įtariate, kad netoleruojate gliuteno, prieš patys pasirinkdami sau dietą pasitarkite su šeimos gydytoju. Arba galite išbandyti mūsų jau gamintus ir ragautus patiekalus be gliuteno, kurie patiks net ir visiškai sveikiems:
