Medų bitės gamina iš žieduose esančio nektaro, kurį supila į korius, kad čia jis galutinai subręstų. Žiedai, iš kurių bitės renka medų, gali būti patys įvairiausi: įvairiausių pievų gėlių, kitų žydinčių augalų, taip pat žydinčių medžių. Kiekvieno žiedo medus – vis kitoks. Ieškokite, degustuokite ir atraskite savo mėgstamiausią. Medus naudojamams kepiniams, padažams, salotų pagardams, marinatams – eksperimentuokite drąsiai su skirtingomis jo rūšimis.
Medų galima atskirti pagal spalvą: liepų medus būna gintarinis, gėlių – šviesiai geltonos spalvos; jei radote beveik perregimą medų, jis bus surinktas iš uosių, o įvairūs rudi atspalviai greičiausiai reikš grikius. Esame įpratę girdėti apie liepžiedžių, grikių, rapsų, dobilų ar lipčiaus medų, tačiau populiarus ir vertinamas yra ir iš kalendrų, akacijų, avokadų ar levandų, taip pat įvairių vaismedžių bei riešutmedžių žiedų surinktas medus.
Labiausiai vertinami iš vienos rūšies žiedų surinkti medūs. Vienas tokių yra ir medus, gaunamas iš zizifo medžio, augančio Libane, Irane, Pakistane, Indijoje, Bangladeše, Nepale bei centrinėje ir pietinėje Kinijoje. Zizifo medį musulmonai laiko šventu, o krikščionių jis vadinamas „Kristaus spygliu“. Iš šio medžio žiedų medus yra renkamas jau daugiau kaip 7000 metų ir yra brangiausias pasaulyje – jo kaina gali siekti net 100 eurų už kilogramą. Šis medus surenkamas tik du kartus per metus, išskirtinai Jemene bei Saudo Arabijoje.
Kalendra – ne visų mėgstama prieskoninė žolelė, bet jos žiedus bitės irgi aplanko. Kalendų medus išsiskiria tamsia spalva, charakteringu specifiniu aromatu ir skoniu. Stambiais žirneliais susikristalizuoja per 1-2 mėnesius. Šio medaus sudėtyje yra daug eterinių aliejų, todėl jis turi specifinį, tik jam būdingą gana aitrų, tačiau malonų aromatą.
Akacijų nektarą bitės renka pavasarį, kai žydi balta ir geltona akacijos. Akacijų medus yra bene šviesiausias, beveik baltas, beveik permatomas su gelsvu ir žalsvu atspalviu. Išskirtinė šio medaus savybė – aukštas fruktozės kiekis ir tai lemia, kad šis medus kristalizuojasi labai ilgai, kartais – iki dviejų metų. Tai vienas saldžiausių medų, turintis lengvą, švelnų aromatą. Tinka alergiškiems žmonėms.
Pasaulyje labai vertinamas, Lietuvoje, žinoma, nerenkamas, yra avokadų medžių medus. Labai tamsus (tamsaus gintaro spalva), beveik juodas. Nors dauguma tamsių medų yra kartoki, avokadų žiedų metus yra kremiškai švelnaus ir saldaus skonio, subtilaus aromato, labai mėgstamas prie blynelių ar pusryčių košės. Kristalizuojasi labai lėtai.
Liepų medus - šviesiai geltonas, malonaus liepų žiedų kvapo. Aviečių medus – šviesios spalvos, malonaus, bet stiproko kvapo.
Kiaulpienių medus - aukso spalvos, kartoko skonio, labai kvapnus.
Rapsų medus - baltas arba šviesiai gelsvas, silpno malonaus kvapo, truputį kartoko skonio.
Dobilų medus - šviesiai gelsvas, beveik baltas, švelnaus malonaus skonio.
Viržių medus yra tamsiai geltonas su rusvu atspalviu, stipraus, panašaus į viržių žiedų kvapą, kartoko skonio.
Grikių medus tamsus, rausvas arba beveik rudas, aštraus skonio bei kvapo. Jis turi daugiau geležies ir baltymų nei kitos rūšies medūs.
Pievų medus yra poliflorinis, t. y. surinktas iš daugelio augalų žiedų, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvos spalvos. Jame yra daug aromatinių medžiagų, nemažai B grupės ir C vitaminų.
Lipčiaus medus, surinktas iš amarų išskyrų, skiriasi nuo žiedų medaus. Jame daugiau dekstrinų, mineralinių medžiagų, sacharozės, mažiau invertuoto cukraus, negu nektaro meduje. Žmogui šis medus labai naudingas.
SVARBU! Kai kurios retai pasitaikančios medaus rūšys turi nuodingų arba toksinių savybių. Toks medus gali būti surenkamas iš viržinių šeimos augalų – rododendrono, azalijos ir andromedos. Nuodingais medaus komponentais yra acetilandromedolas ir kiti reti alkaloidai bei gliukozidai. Tokio medaus valgyti negalima.
Kaip laikyti medų
Medų geriausia laikyti statinaitėse, moliniuose arba stikliniuose induose. Nelaikykite jo varinėje taroje, nes nuo susidariusių cheminių junginių galima apsinuodyti. Geležinėje taroje laikomas medus gali įgauti nemalonų kvapą, taip pat negerai jį laikyti plastikinėje taroje – nebent uždaryti plastikiniu dangteliu.
