Maisto prekių parduotuvės – mažesnės ir įsikūrusios didžiuosiuose prekybos centruose, yra
mūsų kasdienybė, maisto resursų šaltinis, vaizdžiai kalbant – išgyvenimo būtinybė. Pritrūko
pieno – į parduotuvę. Nėra namuose sviesto – į parduotuvę! Labai patogu, bet, deja, labai
netvaru.
Jeigu važiuojate į parduotuvę automobiliu, naudojate energiją ir išmetamosiomis dujomis
teršiate aplinką. Kuo dažniau važiuojate, tuo labiau. Jeigu prekes susidedate kaskart į naujus
plastiko maišelius, didinate plastiko atliekų kiekius. Jeigu perkate impulsyviai, dažnai
prisiperkate visko per daug ir gal net to, ko namuose dar yra. Galimai prisidedate prie maisto
švaistymo.
Kiekvieną kartą, kai einame apsipirkti, paliekame vadinamąjį „Apsipirkimo pėdsaką”.
Tvaresnio, t. y. aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo šalininkai ragina stengtis palikti jį kuo
nežymesnį. Patarimais, kaip apsipirkti paliekant kuo nežymesnį apsipirkimo pėdsaką, dalinasi tvaresnio prekybos centro NORDIKA atstovė, marketingo projektų vadovė Indrė Makauskaitė.
Pirmas ir svarbiausias patarimas – planuokite. Kada ir kaip dažnai apsipirkinėsite, ką pirksite,
kiek pirksite, kur susidėsite produktus, ką gaminsite iš parsineštų produktų ir t. t. Taip, reikės
labiau susikaupti, pareikalauti iš savęs kantrybės bei organizuotumo, numatyti „kelis ėjimus” į
priekį. Spontaniškumas tam tikra prasme taps prabanga, bet jeigu tikrai norite pokyčių, teks
su tuo susitaikyti.
Planas. Apsipirkti rimčiau, bet tik kartą per savaitę, yra vienas būdų, padedančių taupyti ir
pinigus, ir energiją, ir laiką, o tuo pat metu mažinti taršą – oro ir atliekų ir pan.
Susiplanuokite apsipirkimo dieną ir pirkinių sąrašą. Būtų puiku, jeigu pirkinių sąrašą
išsisaugotumėte telefono užrašinėje – taip nedidintumėte popieriaus atliekų, nes lapeliai su
sąrašais paprastai keliauja į šiukšlinę.
Prieš planuodami pirkinių sąrašą, suplanuokite ir savaitės valgiaraštį. Juk jeigu nusipirksite
egzotišką padažą vienam patiekalui, jo likutis liks šaldytuve ir ges. Tad suplanuokite bent
kelis patiekalus, kuriems to padažo reikia.
Be automobilio. Geriausia, jeigu apsipirkti eitumėte pėsčiomis arba važiuotumėte viešuoju
transportu. Jeigu suplanuotų pirkinių daug ir be automobilio bus keblu, pakalbinkite
kaimynus – gal ir jiems reikia į parduotuvę. Vienu šūviu – du zuikiai.
Daugkartinis pirkinių maišas. Yra paskaičiuota, kad nusipirkus daugkartinį pirkinių krepšį
ir naudojant jį kiekvieno apsipirkimo metu (kai apsiperkama bent 3 kartus per savaitę), per metus galima sutaupyti apie 150 vienkartinių maišų!
Esate užmaršuolis, daugkartinį krepšį dažnai pamirštate? Vienas efektyviausių būdų gydyti
užmaršumą – tai pamoka visam gyvenimui. Net jeigu pamiršote daugkartinį krepšį, prie kasų
neimkite vienkartinio: visas prekes neškitės rankose. Ši patirtis bus tokia siaubinga, jog kitą
kartą darysite viską, kad daugkartinio krepšio neužmirštumėte.
Kita išeitis pamiršus krepšį pasidomėti – gal prekybos centras turi tuščių kartoninių dėžių,
likusių išpakavus produktus. Paprastai tokios dėžės yra sudėtos specialiuose konteineriuose
netoli kasų, gerai matomoje vietoje.
Tvarūs maišeliai ir kita tara ne tik biriems produktams. Medvilnės, drobės ar kitų lengvų
audinių maišelių nesudėtinga pasisiūti patiems, bet galima ir nusipirkti ar netgi gauti dovanų
prekybos centre. Duonos gaminius, sausainius taip pat rinkitės be pakuotės: labai jauku šiuos gaminius įsidėti į medvilninį maišelį.
Kitus sveriamus produktus – sėklas, kruopas ir pan. galite pilti į savo daugkartinę tarą,
pavyzdžiui, užsukamus stiklainius. Patariamas: telefone išsisaugokite taros svorį.
Jeigu pamiršote maišelį vaisiams, vienkartinio neimkite, į pirkinių krepšį susidėkite palaidus.
O jeigu visgi neatsispyrėte plastikiniam maišeliui, naudokite jį, kol visai „nusibaigs”.
Išplaukite ir vėl naudokite.
Be pakuočių. Atsisakykite produktų, kurie supakuoti perteklinėse pakuotėse, pavyzdžiui,
sausainiai, kurių kiekvienas supakuotas į mažą plastikinį maišelį, o visi jie dar sudėti į dėžutę.
Jeigu tam tikros prekių kategorijos produktų nėra nesupakuotų, rinkitės gamintoją, kuris
pasirinko perdirbamą pakuotę. Puiku, jeigu tai stiklas, metalas ar popierius. Plastikui visais
atvejais pasakykite griežtą „Ne”. Turėkite omenyje, kad plastikas niekada nėra iš tikrųjų
perdirbamas, o tik „perdirbamas“ į mažesnę formą, kol galiausiai patenka į sąvartyną.
Be pakuočių galima įsigyti net ir buitinės chemijos, kosmetikos priemonių, kvepalų. Lieka tik
į parduotuvę atsinešti savo talpą arba įsigyti naują, kurios svoris bus išminusuotas iš prekės
svorio. O kepyklėlėse siūloma netgi nuolaida, jeigu sveriamiems produktams turėsite savo indelį.
Kvito nereikia. Vis dažniau kasininkės klausia, ar reikia kvito. Kai kuriose savitarnos kasose
taip pat galima pasirinkti, reikia kvito ar ne. Pagalvokite, ar tikrai jo reikia? Kvitams
spausdinti sunaudojama daug popieriaus, kuris po apsipirkimo dažniausiai keliauja į
šiukšliadėžę. Paskaičiuota, kad atsisakant kvitų per metus galima sutaupyti 6 tonas
popieriaus…
Dalykai, skatinantys atsisakyti vienkartinių dalykų. Peržvelkite namuose turimus daiktus. Gertuves, termosinius ir/ar kelioninius puodelius, maisto dėžutes reikėtų pirmiausia ištraukti iš spintelių ir nepamiršti jų naudoti, kai einate pasivaikščioti, apsipirkti, šaldote maistą ir pan. Jei ketinate įsigyti kavos aparatą, gerai pasvarstykite, kokį rinktis: paprastą ar kapsulinį.
teks išmesti.
Pasidomėkite, kaip prekybos centruose tvarkomos atliekos. Pavyzdžiui, prekybos centre NORDIKA skatinamas teisingas prekių utilizavimas, rūšiavimas, atnešus seną el. prietaisą naują galima įsigygti su nuolaida ir pan.
Kiti svarbūs dalykai. Pasidomėkite, ar jūsų mėgstamas prekybos centras turi saulės jėgainę
ant stogo, ar bendradarbiauja su organizacijomis, priimančiomis negražius vaisius ir
daržoves, kitus neparduotus produktus, ar prekybos salėse šviečia LED lemputės ir pan.
Kai galite rinktis, rinkitės, kas tvariau.
Pabandykime tvariau.
