Žiemą dažnai jaučiame sumažėjusį energijos kiekį, nuolatinį nuovargį, nusilpsta imunitetas, kartais net apima depresinės nuotaikos. Dėl to dažniausiai kaltas vitamino D trūkumas. Vasarą šio vitamino gauname kartu su saulės spinduliais per odą, tačiau žiemą, kai dangus apsiniaukęs ir lietus su sniegu „džiugina“ dažniau negu saulė, vitamino D galime gauti tik su maistu arba papildomai gerdami maisto papildus. Kaip žinoti, kada vitamino D trūksta, ir kokiu būdu papildyti šios medžiagos atsargas organizme?
Kalbant apie vitaminą D, būtina pabrėžti, kad šis vitaminas, kitaip nei visi kiti, mūsų organizme funkcionuoja tarsi hormonas, kurio reikia kiekvienai kūno ląstelei. Paprastai žmogui vitamino D reikia visai nedaug, tačiau negaunant pakankamai saulės šviesos, jo prisireikia žymiai daugiau. Portalo „Authority Nutrition“ duomenimis, pasaulyje maždaug vienas milijardas žmonių skundžiasi vitamino D trūkumu, o kai kurie net nežino, kad trūksta būtent šio vitamino, nes simptomus lengva sumaišyti su kitomis ligomis ir hormoniniais sutrikimais. Šis skaičius, kuriantis naujiems biurams ir žmonėms daug laiko praleidžiant uždarose patalpose, vis didėja.
Kaipgi nesupainioti simptomų ir sužinoti, kad jums išties trūksta vitamino D? Pirmiausia, vitaminas D padeda palaikyti imuninės sistemos veiklą, tad, organizmui negaunant jo pakankamai, jį pradeda pulti ligos, žmogus dažniau serga arba vis neišsigydo paprasčiausio peršalimo. Esant vitamino D trūkumui, žmogus gali susirgti netgi bronchitu ar plaučių uždegimu. Dar viena priežastis, kuria skundžiasi daugelis, yra nuovargis bei depresinės nuotaikos. Šį simptomą galima ypač lengvai sumaišyti su chroniško nuovargio sindromu, su psichologinėmis ligomis ar hormonų disfunkcija. Tokia būsena ypač paaštrėja rudenį ir žiemą, kada pasiilgstame saulės šviesos ir šilumos, taigi ir vitamino D organizme pasigamina mažiau. Negaunant pakankamai vitamino D taip pat gali pradėti slinkti plaukai, jaučiamas ir raumenų skausmas. Tikslią raumenų skausmo priežastį įvardyti sudėtinga, nes tai gali būti arba rimtų ligų priežastis, arba aktyvaus laisvalaikio pasekmė. Todėl, norint iš tiesų išsiaiškinti, ar žmogui trūksta vitamino D, rekomenduojama kurį laiką papildomai gerti maisto papildus arba iškart kreiptis į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos atlikti nesudėtingą kraujo tyrimą, kad visos ligos ir sutrikimai būtų tinkamai ir greitai išaiškinti.
Deja, vieni žmonės vitamino D nepakankamumu skundžiasi labiau negu kiti. Vitamino D dažniausiai trūksta vyresnio amžiaus žmonėms, rizika padidėja turint antsvorį ar sergant nutukimu. Tamsesnės odos žmonėms, kad ir kaip būtų keista, vitamino D reikia daugiau nei šviesesnės odos. Kremas nuo saulės apsaugo ne tik nuo žalingų saulės spindulių, bet ir nuo vitamino D gavimo per odą, tad, einant degintis, kelias minutes rekomenduojama pagulėti prieš saulę nepasitepus kremu. Be šių priežasčių dar viena ir bene pagrindinė vitamino D trūkumo priežastis yra netinkama mityba. Vien maisto papildais reikiamų vitaminų ir mineralų negausite, tad pajautus nurodytus simptomus derėtų į meniu įtraukti tokių vitamino D turinčių produktų:
įvairią žuvį – lašišą, silkę, menkę, tuną. Žuvis gali būti ruošta įvairiai: kepta, žalia, marinuota, konservuota, gali būti vartojami žuvų taukai;
jūros gėrybes, ypač austres ir krevetes. Šie produktai, jei ruošti tinkamai, yra mažai kaloringi ir neriebūs, tačiau juose yra daugybė žmogui reikalingų vitaminų ir mineralų, taip pat ir nemažas kiekis vitamino D;
grybus, kurie yra turbūt vienintelis ne gyvulinės kilmės produktas, turintis daug šio vitamino. Grybai, kaip ir žmonės, vitamino D gauna iš saulės spindulių ir jį kaupia. Deja, komerciškai auginti grybai neturi tokio paties efekto, kaip randami miške grybaujant, mat jie auginami tamsoje, specialiuose šiltnamiuose;
kiaušinio baltymus. Kadangi vaikai įprastai nevalgo tokių produktų, kaip jūros gėrybės ar net grybai, tad kiaušiniuose esantis baltymas bus puikiausias produktas jų vitamino D kiekiui padidinti. Kiaušinius galima ruošti įvairiai;
karvės ar sojų pieną. Pastarasis, tiesa, yra specialiai papildomas vitamininėmis medžiagomis, kurios yra randamos karvės piene, tam, kad gyvulinės kilmės produktų nevalgantys žmonės gautų pakankamai jiems būtinų medžiagų.
KRISTINA JASMONTIENĖ, dietologė
Vitamino D stoka yra itin žalinga mūsų imuninei sistemai, tai gali paskatinti osteoporozės, išsėtinės sklerozės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų vystymąsi. Yra duomenų, kad vitamino D trūkumas vyresniame amžiuje gali paskatinti Alzheimerio ligos atsiradimą, depresiją, šiuo metu yra tiriamas vitamino D trūkumo ryšys su kai kurios rūšies vėžio atsiradimu.
Žinoma, pats geriausias vitamino D šaltinis – saulė, o alternatyvus ir natūralus būdas gauti vitamino D yra valgyti tam tikrą maistą – riebią žuvį (pavyzdžiui, lašišą, silkę, tuną), jaučio kepenis, kai kurie grybus (ypač – shiitake). Kai kurie produktai, tokie kaip sojos pienas yra praturtinti vitaminu D, tinka ir veganams.
