Savaitgalį žmonės iš visų kampelių, kaip senais laikas, sugužėjo į Lietuvos koldūnų centrą – Viduklę. Čia, Raseinių rajone, vyko Viduklės koldūnų šventė.
Koldūnų istorija prasidėjo dar Sibire ir į Lietuvą jie atkeliavo per Viduklę. Virėja Elytė Pylipienė, grįžusi iš tremties, pradėjo dirbti Viduklės valgykloje ir taip įdiegė koldūnų gaminimo tradiciją Lietuvoje. Sibire koldūnus gardindavo actu, o Lietuvoje viduklietės juos patobulino, užpatentavo Lietuvos kooperatyvų sąjungoje ir pradėjo tiekti su spirgučių padažu.
Apie koldūnus žinojo ne vien aplinkinių rajonų gyventojai, bet ir kitų šalių žmonės. Daug svečių Viduklė sulaukdavo, ypač vasarą, kai prasidėdavo vasaros sezonas Palangoje.
Koldūnai paruošti virti (Rimos Aukštuolytės nuotr.)
Prieš kelis dešimtmečius koldūnų gamyba atrodė taip: didelis emaliuotas dubuo, medinis kočėlas, plona maža stiklinė ir dvi rankos, kurios per dieną išminkydavo ir iškočiodavo du maišus miltų ir užlankstydavo mažus koldūnus. Būdavo pagaminama maždaug 1000 koldūnų, kurių, pasak vietinių, galima paragauti tik Viduklėje.
Skrudinti ir virti tradiciniai Viduklės koldūnai (Rimos Aukštuolytės nuotr.)
Skanių Viduklės koldūnų paslaptis – nepridėti pernelyg daug miltų į tešlą (receptas paprastas: vanduo ir tešla), ji turi išlikti minkšta ir plonai iškočiota. Koldūnai išverda per 5 min.
