Robertas Kalinkinas – vienas žinomiausių ir populiariausių Lietuvos dizainerių, kuris, kiekvieną kartą apsilankęs VMG studijoje, šypsosi, pasakoja anekdotus ir visus aplink užkrečia gera energija. Dizaineris neseniai atidarė naują parduotuvę, daug dirbo ir neslepia, kad dėl to sutriko jo mitybos režimas. Tačiau energijai tai įtakos nepadarė, nes, pasak Roberto, svarbiausia yra turėti rimtą tikslą.
Robertai, kaip prasideda eilinė jūsų diena ir koks būna tos dienos rytas?
Mano rytas prasideda nuo mane žadinančių žmonos arba sūnaus raginimų keltis, nes vienam jų reikia lėkti į darbą, kitam – į darželį, tad padedu jiems susiruošti. Ryte paprastai nieko nevalgau, nebent atsigeriu vandens. Paprastai iš ryto mane pykina ir apie maistą, o ypač – sveiką, nesinori net pagalvoti. Jei vis tik pusryčius pavalgau, dažniausiai pasijaučiu dar blogiau, tokia, matyt, ta mano fiziologija.
Tai kuomet būna tas jūsų pirmas dienos valgymas?
Tik atsikėlęs palaukiu kokias 2–3 valandas, kol išalkstu. Atvykęs į darbą pirmiausia išgeriu kavos arba arbatos puodelį, tiesa, dažniau kavos. Žinau, kad arbata būtų geriau negu kava, tačiau įtemptos darbo dienos metu būna taip, kad kavos užsipilu tarsi kuro, išgeriu kelis jos puodelius per dieną ir labai mažai ką valgau. Todėl dažniausiai atsigriebiu vakare ir vakarienę jau pavalgau sočiai, nors jaučiu, kad tai mano organizmui nepatinka.
Ar nebandėte neštis priešpiečių į darbą?
Bandžiau. Vienu metu pareigingai nešiausi tokią dailią dėžutę su iš vakaro pasiruoštu maistu. Prisidėdavau daržovių, vištienos, ryžių ar grikių. Bet tokiu režimu ištempiau vos mėnesį: supratau, kad neturiu tam laiko. Maisto ruošimas iš anksto laiko suryja labai daug.
Taigi, nemėgstate gaminti?
Gaminti mėgstu ir tuo mėgaujuosi, tačiau tai darau grįžęs vakare po darbo, tuomet, nors ir pavargęs, bet su mielu noru ruošiu vakarienę. Kadangi grįžtame apie 9 valandą vakaro, patiekalas būna paruoštas geriausiu atveju apie 11 valandą, tad ramiai pavakarieniaujame ir einame miegoti.
Koks patiekalas visada pavyksta ir skaniai išeina?
Plovas. Labai mėgstu plovą, apskritai, labai mėgstu ryžius. Nors mėsos vartojame labai mažai…
Kodėl? Bandote tapti vegetarais?
Tikrai ne, taip įvyko natūraliai, tiesiog mėsą gaminame retai ir ji paprasčiausiai nebepatenka į mūsų maisto racioną. Tam, kad mėsa būtų skani, jos paruošimui reikia skirti daug laiko: tinkamai supjaustyti, marinuoti, kepti. Tiesa, valgome vištieną. Be jos mėgstame daržoves, troškinius, bulves, kruopas, tad ir be mėsos tikrai turime daug pasirinkimų.
Ar prisimenate savo kulinarinį kelią? Kokį patį pirmą patiekalą pagaminote? Kaip sekėsi?
Gaminti pradėjau vaikystėje, nes tėvai daug dirbo. Jie abu dirbo toje pačioje kompanijoje (kaip dabar ir aš su žmona), tai reiškia, išvažiuodavo kartu ir parvažiuodavo kartu. O mes su broliu ir močiute būdavome namuose. Natūralu, kad norėjau pats išmokti gaminti ir, padedamas močiutės, pagaminau patį paprasčiausią patiekalą, kuris visada visiems išeina – bulvinius blynus. Vėliau ėmiausi ir rimtesnių patiekalų: prie gana paprasto garnyro – ryžių ar salotų – pagamindavau kokį įdomesnį mėsos kepsnį, troškinį ar kažką panašaus. Taip pamažu eksperimentuodamas išmokau visai neblogai gaminti.
Kai keliaujate, mėgstate ragauti dar neatrastus patiekalus ar pasiliekate prie tos įprastos virtuvės ir skonių?
Kelionės pradžioje visada stengiuosi ragauti ir valgyti vietinių maistą, tačiau galiausiai kelionė pasibaigia pažįstamais ir patikrintais skoniais.
Kurios šalies virtuvė – jūsų mėgstamiausia?
Neseniai atradau indų virtuvę. Nors labiausiai patinka kinų, tačiau tas europietiškas variantas. Tikrų kinų virtuvės patiekalų aš dar neragavau ir kažkodėl nujaučiu, kad man nepatiktų. Aišku, mėgstu ir italų bei meksikiečių, tačiau ne per daug aštriai.
Kokią įvardytumėte savo didžiausią mitybos nuodėmę?
Jau prisipažinau, kad rytais nieko nevalgau, pietus irgi pavalgau kas antrą ar kas trečią dieną, tad daugiausiai valgau vakarais ir tai gali būti bet kas – nuo greitojo maisto išsinešti iki to paties plovo. Visas tas maistas, per dieną išsvajotas, sukrenta į skrandį per pusantros minutės. Nors atrodytų, kad valgau nedaug, tačiau svoris tik auga. Jau suprantu, kad toks mitybos modelis – klaidingas, nes vakare skrandį apkraunu sunkiai virškinamu, dažniausiai riebiu maistu ir prastai jaučiuosi. Tai – mano didžiausia mitybos nuodėmė.
Ko galėtumėte palinkėti mūsų skaitytojams, kad diena būtų kupina daug energijos?
Galėčiau vardyti tradiciškai, kaip daktaras: gerkite daug vandens, vietoje cukraus rinkitės medų, pusryčiams pasigaminkite grikių košės su bananais ir t. t. Tačiau aš pats tuo nesivadovauju, tad ir patarti negaliu. Iš tiesų, tai net nežinau, man tos energijos pakanka. Turbūt pirmiausia reikia turėti tikslą, o tada bus ir energijos!
