TV laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva visai neseniai susilaukė antrosios dukrytės. „Mamai reikia taikytis prie vaiko, o ne vaikui prie mamos, taigi net ir valgau tai, kas patinka kūdikiui“, – sako Renata. Iš tiesų, maitindama kūdikį kiekviena mama privalo žiūrėti į tai, ką pati valgo, ir ar valgo pakankamai, todėl paklausėme Renatos, kaip pasikeitė jos mityba gimus vaikams, kodėl svarbu derinti maistą ir kuo gi moteris lepinasi, kai dukros jau miega.
Renata, kadangi kalbamės ryte, pradėkime nuo to, ar valgėte pusryčius?
Pastaruoju metu pusryčius stengiuosi valgyti. Mityba labai skiriasi, kai gyveni dėl savęs ir kai maitini kūdikį, o šiuo metu kūdikį maitinu, tad esu priversta galvoti, kaip valgau, ką valgau ir kiek valgau.
Ar labai drastiškai pasikeitė mityba gimus kūdikiui?
Šiek tiek pasikeitė. Turiu galvoti, kad tas kūdikėlis gerai jaustųsi ir kad jo virškinimo sistema puikiai veiktų. Yra tam tikri produktai, kurių reikia vengti, nes jie pučia vaikeliui pilvuką, gali alergizuoti. O ir pati mama niekada neturi jausti silpnumo, alkio, tad reikia valgyti net ir tada, kai galbūt nesinori.
Galbūt įtraukėte į mitybą kažką, ko prieš tai nevalgėte? O gal kažko atsisakėte?
Įtraukiau daugiau daržovių, kurių anksčiau tikrai vengdavau. Tai – ankštinės daržovės: šparaginės pupelės, žirniai, pupos. Visuomet maniau, kad šios daržovės pučią pilvą ir kad jas sudėtinga suvirškinti. Iš tiesų tie produktai patys iš savęs nėra pavojingi, svarbu žinoti, su kuo juos derinti. Kalbant apie derinį, kurio atsisakiau, tai mėsa su bulvėmis. Mėsą valgyti su bulvėmis buvo įprotis, atėjęs dar iš vaikystės. Tačiau po tokio patiekalo jautiesi apsunkęs, sutrinka virškinimas. Taigi dabar, jeigu valgome mėsą, tai tik su daržovėmis arba išvis vieną su kokiais lengvais padažais. Kartais valgome su kruopomis, dažniausiai tai būna stambusis kuskusas. Be to, šiuo metu iš naujo atradau žuvį, ją dažnai ir gaminu, ir restoranuose pamėgau užsisakyti.
Ar apskritai mėgstate gaminti?
Labai! Šiuo klausimu nesu savikritiška, man gaminti ne tik patinka, bet ir puikiai sekasi. Kadangi, kaip minėjau, mėgstu žuvį, ją labai dažnai gaminu. Pastaruoju metu daugiausiai kepu doradas, nes turiu ypatingą marinavimo būdą, receptą, pagal kurį ta žuvis būna labai skani. Ją patiekiu su kuskusu bei daržovių salotomis, kurias nusižiūrėjau nuo Jamie Oliver, tačiau šiek tiek jas dar pasitobulinu ir pagal save. Tos salotos gaminamos iš gražgarsčių lapų, granatų sėklų, specialaus užpilo bei tarkuoto parmezano. Mano vyras sako, kad prie tų keptų doradų užtenka vieno garnyro, tad pastaruoju metu renkuosi tik šias salotas.
Ką valgote norėdama save palepinti? Kokia ta maža nuodėmė, kuria mėgaujatės viena pati?
Yra toks nuo vaikystės likęs desertas, labai skanus, bet ir labai kaloringas. Jį turbūt daug kas gamina, nes tai padaryti labai lengva. Tai – paprasti vaflių lakštai, sutepti sluoksniais pakaitomis: „Rududu“ kremas ir sutirštintas pienas, sumaišytas su sviestu. Pertepus vaflius reikia gerai prispausti ir padėti į šaldytuvą šiek tiek sustingti. Vieni mėgsta pertepti vaflius uogiene, kiti – medumi ar kuo kitu, bet man būtent šis nuodėmingas derinys yra pats tobuliausias.
Kokius restoranus ir maistą renkatės pietaudama ar vakarieniaudama mieste?
Aš labai mėgstu azijietišką, pietryčių Azijos virtuvę. Kai viešėjau Kambodžoje, supratau, kad Lietuvoje nieko panašaus nesu valgiusi. Todėl mane traukia Vietnamas, Tailandas ir visi tie kraštai vien dėl jų maisto. Man taip pat patinka ispaniška virtuvė. Barselonoje esu buvusi ne kartą ir su vyru vis norime ten sugrįžti dėl gastronominių įspūdžių. Ta vietinė virtuvė ir ispanų gebėjimai derinti daržoves, prieskonius ir įvairias jūros gėrybes, kurias dievinu, yra tikrai neeiliniai. O Lietuvoje mėgstu valgyti „Briusly“ vien dėl tos skonių įvairovės. Mėgstu išbandyti naujas vietas ir skonius, tad iš paskutinių, visai neseniai aplankytų ir atrastų restoranų, – „39 paralelė“. Kartais pasilepinu ir pica, tačiau kokybiška. Vienas mano draugas neseniai atidarė neapolietiškų picų restoraną, jas valgo net mano trimetė dukra.
Kokio produkto ar patiekalo niekada restorane neužsisakytumėte?
Na, jeigu nueičiau į filipiniečių restoraną, sakykime, į degustaciją, ir man patiektų balut kiaušinį, kurio viduje yra mažas paukščiukas, tai tokios egzotikos tikrai nevalgyčiau. Nevalgyčiau ir vabalo, net jei ir skaniausiai tokie dalykai būtų pagaminti – aš tokio patiekalo nesuprantu, tad nedrįsčiau ragauti.
Ar vadovaujatės kažkokiu principu, mitybos prasme, kurį galėtumėte rekomenduoti ir kitiems?
Svarbiausiai yra derinimas. Supratau, kad reikia labai derinti produktus ir nebijoti atrasti netikėtų miksų, suderinti tai, kas iš pirmo žvilgsnio, rodos, visai nedraugauja. Alfas Ivanauskas mėgsta tokius netikėtus sprendimus, mano dievinamas Jamie Oliver – taip pat, o tai labai žavi. Kartais net nesuprantu, kaip du visiškai skirtingi produktai gali taip puikiai derėti, tačiau tik paragavusi suvokiu, koks iš tiesų tai geras atradimas. Nereikėtų bijoti išvedinėti ir savų derinių pagal savus skonio receptorius, tik taip galime atrasti kažką naujo savo paties virtuvėje.
