Apie tai, ką turėtų valgyti mokyklinukas namie ir ką pasiimti su savimi, kad maistas būtų naudingas ir gardus, pasakoja trijų vaikų mama, gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė.
Kuo ypatinga moksleivio mityba?
Mokyklinio amžiaus vaikams maitinimosi kokybė ypač svarbi – tai augantis, bręstantis organizmas, jų medžiagų apykaita labai greita, tai dažniausiai judrūs vaikai, todėl itin svarbu, kaip gerai subalansuotą ir adekvatų energijos ir maistinių medžiagų kiekį jie gaus. Šiuolaikiniai moksleiviai labai užimti ir neretai maistas yra tai, ko atsisakoma dėl neva laiko stokos. Tikriausiai dažnai tėvams tenka išgirsti paaiškinimą – nepavalgiau, nes nespėjau, pertrauka per trumpa ir pan. Normalu, kad nenuoseklus maitinimasis išreguliuoja maitinimosi įpročius, valgio ir sotumo jausmą, lemia gausesnį valgymą vakare, didesnį beverčio maisto vartojimą, ilgainiui – svorio didėjimą, vitaminų, mineralinių ar kitų maistinių medžiagų trūkumą.
Kristinos Jasmontienės nuotr.
Ar yra skirtumas, ką turi valgyti jaunesniųjų ir vyresniųjų klasių moksleiviai?
Bet kokio amžiaus vaikas turėtų gauti jam adekvatų energijos kiekį – atsižvelgiant į jo svorį, ūgį, fizinį aktyvumą. Sveiko svorio vaikai adekvatų maisto kiekį užsitikrina per apetito reguliavimą, minėti netinkami maitinimosi įpročiai šią sistemą išbalansuoja ir ilgainiui gali lemti neadekvatų apetitą, alkio jausmą. Pagrindinių maistinių medžiagų santykis 6–12 metų moksleiviams ar 12–18 metų iš esmės nesikeičia, skiriasi energijos kiekis, kai kurių mineralinių medžiagų poreikiai – kalcio, geležies, cinko. Jų paauglystės laikotarpiu adekvatus kiekis ypač svarbus ir turėtų būti užtikrinamas tiesiog adekvačia mityba. Šių medžiagų trūkumą iš dalies lemia mažai vertingų produktų vartojimas – saldūs nealkoholiniai gėrimai, greitas maistas.
Vaikai, net jaunesni, dažniausiai mokykloje praleidžia didelę dalį dienos. Kokie turi būti pusryčiai, kad suteiktų pakankamai energijos?
Žinoma, svarbu, kad pusryčiai apskritai būtų, ir nebūtinai tik atsikėlus – juk dažnas vaikas, kaip ir suaugusysis, ryte gali nejausti alkio. Tačiau tai neturėtų būti priežastis apskritai nepusryčiauti – į mokyklą galima pasiimti sveiką sumuštinį, vaisių, jogurtą, granolą. Galbūt mokykloje po vienos ar kelių pamokų suvalgyti košę ar mėgstamą varškės patiekalą. Jau seniai įrodyta, jog pusryčiaujančių vaikų mokymosi rodikliai geresni, geriau koncentruojamas dėmesys, jie mažiau linkę į hiperaktyvumą. Bet kokiu atveju – būtina atsižvelgti į tai, ką vaikas mėgsta, ir pabandyti rasti sveikesnę alternatyvą, neperspausti su išskirtinai neva sveikomis idėjomis.
Ką iš maisto geriausia įdėti vaikui su savimi į mokyklą?
Užkandžiams puikiai tinka švieži vaisiai, džiovinti vaisiai, riešutai, sėklos, tinkamos dėžutei daržovės, rūgusio pieno produktai… Pradinukams ypač svarbu formuoti tinkamos mitybos principus, jų gyvenime atsiranda daugiau savarankiškumo, taigi tikrai verta padėti vaikui susiplanuoti tinkamą maitinimosi režimą mokykloje, aptarti, ką ir kiek mokykloje turėtų valgyti, kada suvalgyti priešpiečius, ką valgyti pakeliui į būrelius.
Daugiau skaitykite žurnale „Verdu ir kepu“!
