Žinote, atskleisiu paslaptį: iš tiesų aš… Mėgstu plauti indus! Tas šilto vandens teškenimas – lyg kokia meditacija. Štai kai viena bičiulė rašė pirmąją savo receptų knygą, su mielu noru keletą dienų jos virtuvėje buvau pagalbinė darbininkė – indų plovėja. Ir, žinoma, degustatorė. Tačiau dažniausiai, kai paminiu šį savo pusiau hobį, į mane žmonės žvelgia šiek tiek pakėlę antakius. Ir iš tokių jų reakcijų aš supratau, jog dažnam patiktų gaminti dažniau, jei tik… Jei tik tie indai patys susiplautų…
Pažįstama? Tada drauge atsiverskim Dovilės ir Manto Bajalių „Vieno indo patiekalus“. Knygoje – 100 sriubų, užkandžių, pagrindinių patiekalų ir desertų, kuriems pagaminti pakaks… Vieno dubens, keptuvės ar puodo. Tikras išsigelbėjimas, jei su šeimynykščiais mieliau šnekučiuojatės susėdę svetainėje, o ne stypsodami prie plaunamų indų kalno! Be to, didžiajai daliai receptų paruošti pakaks geros saujos – ne daugiau nei dešimties – ingredientų. Dovilės ir Manto receptai gana paprasti, tad neteks ilgai sukti galvos ar „gūglinti“ sudėtingų ruošimo žingsnių. Ir dar dėl šios priežasties jie gali tapti puikiu pagrindu pirmiesiems virtuviniams eksperimentams (tiesa, išnašose šaunių variacijų pateikia ir patys autoriai). Pakeiskite apkepėlėje žiedinius kopūstus brokoliais ar šaldytų daržovių mišiniu, darydami bulves vietoj kumpio įberkite fetos sūrio – ir turėsite visai naują patiekalą, prie kurio kūrimo ir patys būsite prisidėję.
Dėl visų šių priežasčių knygą tikrai rekomenduočiau tiems, kurie virtuvėje dar jaučiasi šiek tiek nesaugiai, arba tiems, kurie joje pratę praleisti kiek įmanoma mažiau laiko, tačiau visgi nori ragauti šį tą naujo, o ne tik nuolatos virti tris sriubas (kopūstų ir dviejų rūšių barščius) ar kepti tuos pačius maltinukus su ta pačia bulvių koše. Kita vertus, jei mėsą valgote retai, visgi siūlyčiau paieškoti kitos dovanos sau ir knygų lentynai: didžioji dauguma nesaldžių receptų – būtent mėsiniai.
Pati išbandžiau du receptus: keptus makaronų lizdelius, įdarytus cukinija ir vištiena, bei maskarponės pyragą su obuoliais (kuriuos pagal sezoną pakeičiau šiek tiek pakepintais rabarbarais).
Kepti makaronų lizdeliai, įdaryti cukinija ir vištiena (Julės Jankauskaitės nuotr.)
Makaronų lizdelius paruošiau per dešimt minučių (tiesa, tada kepiau orkaitėje dar 40 min.). Patiekalo skoniai švelnūs, subalansuoti; ir nors jis nėra vasariškai lengvas it kokios salotos – visgi neapsunkina: padažui grietinėlę maišome su pienu ir sultiniu, o maltą paukštieną gardiname cukinijomis, kurios maltinukus padaro gerokai drėgnesnius! Užskaitom. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad sočius šeimos pietus galiu taip viens du trys ir paruošti.
Maskarponės pyragas su obuoliais (Julės Jankauskaitės nuotr.)
Pyragas man apskritai buvo nerealus. Minkštutis, drėgnas, labai švelnus su vos juntamu grietinėlės prieskoniu (vis per tą maskarponę!), kurį šauniai atsvėrė saldžiarūgščiai rabarbarai. Ir – vėlgi – viens du, ir paruošta, o kriauklėj tenugulė vienas vienintelis dubuo. Magija, ne kitaip, ir, tiesą sakant, labai greitai prie tokio paprastumo galėčiau priprasti! Tiesa, kepdama pyragą cukraus iškart sumažinau beveik perpus, ir jo buvo būtent tiek, kiek (mums) norėjosi.
Tad pasikartosiu: jei virtuvėje ieškote dar neragautų, tačiau drauge – paprastų, neįmantrių ir greitų receptų, kurie dar ir nuo plautuvės leis pailsėti – griebkit knygą nė nesvarstydami. Juk vasara – pilnos rieškučios naujos šaunios veiklos, tiesa?
Knyga „Vieno indo patiekalai“, autoriai: Dovilė Bajalienė ir Mantas Bajalis, leidykla „Smaguris“, 2016 m.
