Lietuvoje atliktas „Barboros“ tyrimas parodė, kad net 63 proc. apklaustųjų maisto likučius namuose išmeta į šiukšliadėžę ir tik trečdalis panaudoja kitiems patiekalams. Dažniausiai išmetami jau pagaminto maisto likučiai, iš pavienių produktų į šiukšliadėžę dažniausiai keliauja duona.
Šie skaičiai rodo, kad maisto švaistymas yra itin opi problema, kurią spręsti turime pradėti savo namų virtuvėje.
„Barbora“ dalijasi patarimais, kaip panaudoti maisto likučius ir vartoti maistą taip, kad jo nereikėtų išmesti.
Išvenkite emocinio apsipirkimo
Dažniausiai maistas keliauja į šiukšliadėžę, kai jo nusiperkama daugiau nei spėjama suvartoti, o likučiams panaudoti pritrūksta idėjų ar noro. Maisto švaistymo išvengti nesunku, tereikia atsakingai pirkti maistą ir virtuvėje pasitelkti fantaziją ir drąsą eksperimentuoti.
Ar teko girdėti apie emocinį apsipirkimą?
Tai viena priežasčių, kodėl į namus parsinešame daugiau produktų nei reikia, kurių paskui nespėjame suvartoti, o gal tiesiog persigalvojame ir nebenorime. Emociniam apsipirkimui pasiduoti lengva – parduotuvėje patraukia gražios ir spalvingos pakuotės, suvilioja nuolaidos ar noras paragauti naujų skanėstų. O visų lengviausia pasiduoti tokiam apsipirkimui, kai apsipirkti einama be plano ar produktų sąrašo.
Išvengti emocijomis grįsto apsipirkimo gali padėti maisto pirkimas internetu. Perkant internetu:
Nevilios kvapai, ryškios pakuotės ar atsitiktinai pro šalį einant pamatyti produktai;
Nebūtina detaliai planuoti viso savaitinio meniu. Kadangi apsipirkti galite neišvykdami iš namų, užtenka nusipirkti produktų artimiausioms dienoms – tiek, kiek tikrai suvartosite. Kai matysite, kad produktų ima trūkti, kurjeris dar tą pačią dieną užsakytus produktus gali pristatyti.
Lengviau stebėti ir krepšelio dydį – su kiekvienu įdedamu produktu matysite, kiek turėsite sumokėti.
Sutaupysite marias laiko, kurį galėsite skirti eksperimentams virtuvėje su maisto likučiais.
„Barboros“ patarimas dar atsakingesniam apsipirkimui: krepšelį galite susidėti tiesiog atsidarę šaldytuvą ar virtuvės spinteles ir iškart pažiūrėję, kokių produktų trūksta, o kokių galiojimas eina į pabaigą. Taip būsite tikri, kad nieko nepamiršite, bet kartu neprisipirksite to, ko nereikia. Pasitelkite kūrybiškumą
Ką daryti su likučiais?
Net ir atsakingai apsiperkant, maisto likučių gali likti. Nieko tokio – pasisemkite idėjų, kaip juos kūrybiškai panaudoti. Taip gali gimti visai naujų skonių patiekalai, Tereikia įjungti kūrybiškumą ir išdrįsti imtis nedidelių eksperimentų virtuvėje.
Įvairių daržovių likučius panaudokite sultiniui, sriubai arba troškiniui.
Vištienos ar kitos mėsos likučius panaudokite apkepams, pyragėlių įdarui ar tai pačiai sriubai.
Pusryčiams nesuvalgytą avižinę ar grikių košę galima panaudoti blynams.
Dažniausiai išmetama duona
Kaip parodė „Barbora“ tyrimas, dažniausiai lietuvių išmetamas maisto produktas – duona. Į šiukšliadėžes ji keliauja daugiau nei penktadalio apklaustųjų namuose, kiek rečiau išmetami pieno produktai, o apie 18 proc. išmeta daržoves. Mažesnė dalis išmeta vaisius, kruopas ir mėsą. „Džiaugiamės, kad beveik trečdalis tyrime dalyvavusių žmonių suvalgo viską ir likučių nepalieka. Tačiau net 6 iš 10 apklaustųjų maisto likučius išmeta, daugiausia tokių tarpe – jaunimo. Mes skatiname apsipirkti atsakingai ir į prekių krepšelį dėti tik tiek produktų, kiek sugebėsite suvartoti. Siekiame didinti sąmoningumą ir kasdieniais paprastais patarimais padėti sumažinti maisto švaistymą buityje“, – tyrimą komentuoja „Barbora“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.
7 receptus, kurių dėka duonos likučius sunaudosite skaniai ir kūrybiškai, rasite čia
Kaip išsaugoti duonos šviežumą
Duona – produktas, be kurio dažnas neįsivaizduoja savo pirkinių krepšelio. Tačiau, žvelgiant į „Barboros“ atliktą tyrimą, akivaizdu, kad duona perkama neįsivertinus, kiek jos suvalgoma.
Vis tik, ką daryti, jei duonos nusiperkama daugiau, nei jos suvalgoma? Užšaldyti!
Kol duona nesugedo, ją reikės įvynioti į sandarų maišelį ir įdėti į šaldymo kamerą. Vos prireikus, duoną galima vėl atšildyti, geriausia – orkaitėje, kelioms minutėms ją įdėjus į 160 laipsnių įkaitintą orkaitę. Jei užšaldytas visas duonos kepalas, orkaitėje jis atšils per maždaug 20 minučių.
Nors duoną išsaugoti galima ją užšaldant, šviežios, vartojamos duonos nederėtų laikyti šaldytuve. Šis įprotis nuo duonos pelijimo neapsaugo, priešingai, keičia duonos skonį ir tekstūrą. Duoną laikyti patariama tam skirtoje duoninėje.
