Kitaip nei druska, kuri gali būti išgaunam praktiškai visose pasaulio vietovėse, pipiras dera beveik tik Keralos provincijoje pietvakarių Indijoje. Apie tai, kad pipirai jau nuo seno buvo vežami iš Tolimųjų Rytų, kalbama ir istoriniuose graikų bei romėnų šaltiniuose. 1000 m. prieš Kristų pirkliams iš pietinės Arabijos pusiasalio priklausė didžioji dalis prieskonių rinkos ir pipirų kelių. Yra žinoma, kad tam, jog išsaugotų savo verslą, pirkliai vakariečiams pasakodavo fantastines istorijas apie skraidančius drakonus, kad tik jie neieškotų prieskonio patys.
Viduramžiais pipirų kelius vis dar valdė musulmonai, bet pipirų kainas kelti pradėjo ir Italijos uostai, kurie pipirus į savo rankas perimdavo, vos jie pasiekdavo šalies krantus. Pyktis dėl italų savivalės pipirų klausimu ir padovanojo pasauliui didžiuosius atradėjus Kristupą Kolumbą, Vasco da Gamą, kurie laivais patraukė prieskonio ieškoti patys. Tačiau Karibų salas pasiekęs Kolumbas į Ispaniją parsiplukdė ne ko kito, o pilnų dėžių bevertės aitriosios paprikos. Taigi, kuo daugiau pipirų turėjai savo sandėlyje – tuo turtingesniu buvai laikomas. Pipirų, kaip išpirkos, apgulties metu prašydavo ir romėnai.
Pipirai – tai aukšto žydinčio vijoklinio augalo džiovintos uogos, kurios auga kekėmis. Dėl parduotuvėje randamų skirtingų spalvų – raudonų, žalių, juodų, baltų – dažnai yra klaidingai manoma, kad tai – skirtingos pipirų rūšys. Visi šie pipirai yra vienas ir tas pats pipiras, kuris yra skirtingai sunokęs ir kitaip apdirbtas. Kai vaisiai subręsta, jie yra nuskinami nuo stiebo ir keletą minučių prieš džiovinimą paverdami. Pipirai saulėję džiūsta kelias dienas.
Patys jauniausi ir anksčiausiai nuskinami yra žalieji pipirai – jie yra arba džiovinami, arba konservuojami ir taip įgyja švelnų skonį. Juodieji pipirai yra visiškai sunokę ir turi stipresnį skonį. Kai juodieji pipirai yra nuskinami, jie būna žalios spalvos ir pakeičia savo spalvą džiūdami. Baltieji pipirai yra juodieji pipirai, netekę odelės po mirkymo procedūrų. Tai suteikia baltiesiems pipirams intensyvesnį ir kiek rūgtelėjusį žemės skonį. Patys brangiausi raudonieji pipirai tampa raudonais, kai uogos lieka augti ant vijoklio ilgiau nei įprasta.
