Kulinarijos ikona Julia Child: nesėkmės virtuvėje – sėkmė televizijoje

Išskirtinius patiekalus gaminančių šefų yra nemažai, tačiau kiek iš tikro žmonių gali paragauti tokių meno kūrinių? Julia Child šioje srityje padarė perversmą: per savo televizijos laidas ir knygas ji parodė, kad įmantriausius prancūziškus patiekalus gali gaminti kiekvienas. Aukšta, kiek pro nosį kalbanti, visuomet entuziastinga ir trečdalį gyvenimo apskritai nemokėjusi gaminti moteris pasauliui pademonstravo, kad gaminimas nėra toks sunkus užsiėmimas, o klaida virtuvėje dar nereiškia nesėkmės. Julios istorija – įkvėpimas ir gyvenime, ir virtuvėje.

Abejingumas gaminimui, susitikimas su Cezariu ir šnipės karjera

Julia Child, mergautine pavarde McWilliams, gimė 1912 m. Kalifornijoje, finansininko šeimoje. Jei manote, kad ji virtuvėje sukosi nuo pat vaikystės, teks nusivilti. Šeima turėjo savo virėją, kurio darbu būsima kulinarijos žvaigždė nesidomėjo – ji verčiau skyrė laiką mokslams ir sportui.

Visgi vienas iš įdomių Julios vaikystės faktų yra susidūrimas su tuomet vis labiau populiarėjančių Cezario salotų kūrėju. Šeimai pasirinkus atostogauti Tichuanos mieste Meksikoje, buvo aplankytas Cezario Cardini restoranas. Žymiųjų salotų ragavimo potyrius The New York Times laikraščiui Julia apibūdino šitaip: „Mano tėvai tikrai džiaugėsi galėdami pagaliau išbandyti tokį žymų patiekalą, o Cezaris, didelis ir jau senyvas vyras, pats ruošė savo salotas tiesiai mums prieš akis. Prisimenu, kad ingredientų maišymas salotose turėjo kažkokio dramatizmo, o kur dar jose buvęs kiaušinis – toks dalykas salotose iki tol buvo negirdėtas.“ Prabėgus daugeliui metų, Julia susisiekė su Cezario dukra Rosa ir įtikino ją savo laidoje atskleisti tikrą, autentišką salotų receptą.

1934 m. Julia baigė istorijos studijas universitete ir išvyko į Niujorką, kur ėmė dirbti reklamos agentūroje. Netrukus, kaip žinoma, atėjo karas – jis jaunos moters gyvenimui padarė didelę įtaką. Kadangi Julia buvo pernelyg aukšta – 1,88 m ūgio, – jos prašymas tarnauti kariuomenėje buvo atmestas. Tuomet, norėdama padėti tėvynei, Julia įsidarbino saugumo tarnyboje, kuri dabar daugeliui gerai žinoma sutrumpinimu CŽV. 1941 m. dar niekam nežinoma gastronomijos guru buvo išsiųsta dirbti su slaptais dokumentais į dabartinę Šri Lanką, vėliau į Kiniją. Ten ji ir sutiko savo būsimą vyrą Paulą Child, netrukus Julia atvedusį į kulinarijos pasaulį.

Harvardo universiteto archyvo nuotr.


Paryžiuje suspindusi žvaigždė

Pora susituokė iškart pasibaigus karui, o po to išvyko į Prancūziją – Paulo ir, žinoma, gastronomijos tėvynę. Iki pasirodymo Prancūzijoje Julios niekaip nebūtum galėjęs pavadinti sėkminga kulinare. Bekepant antį užsidegus orkaitei, o ančiai tiesiog susprogus, žmona savo vyrui dažniausiai patiekdavo įprastas Amerikoje šaldytas vakarienes. Tačiau jau pirmąjį savo patiekalą Ruano mieste – prancūzišką „sole meunière“, gaminamą iš austrių – Julia apibūdino kaip kulinarinį nušvitimą.

Paryžiuje Julia ėmė lankyti garsiąją Le Cordon Bleu kulinarijos mokyklą, vėliau mokėsi privačiai su žymiais to meto šefais. Įstojusi į moterims skirtą kulinarijos klubą, Julia netrukus susipažino su Simone Beck, tuo metu, kartu su kolege Louisette Bertholle, rašiusią knygą apie Prancūzijos virtuvę. Simone pasiūlė Juliai prisijungti prie projekto, kadangi knyga buvo skirta amerikiečiams – pati būdama iš JAV, Julia galėjo padėti padaryti knygą kuo patrauklesnę savo tautiečiams.  Knyga „Mastering the Art of French Cooking“ susilaukė milžiniškos sėkmės, o po beveik 10 metų išėjo ir antra dalis. Šios knygos skaitomos iki šiol – sudėtingos prancūzų kulinarinės paslaptys jose perteikiamos paprastai ir labai aiškiai, tad nesuprasti ir negaminti tiesiog neįmanoma.

Harvardo universiteto archyvo nuotr.


Nesėkmės virtuvėje – sėkmė televizijoje

Knygos sėkmė paskatino į Julią kreiptis televizijos atstovus. Pirmasis jos ku