Neretai sutiksime manančių, kad turgavietėse parduodamos vien ekologiškos daržovės, kurios yra palankesnės žmogaus sveikatai, nes užaugintos mažuose ūkiuose, natūraliau. Šie ir kiti panašūs mitai apie ekologiškų daržovių auginimo ar net prekybos procesus yra gajūs iki šiol.
Kaip iš tiesų auginamos ekologiškos daržovės, kaip jas atskirti nuo kitų, matomų prekybos vietose, ir kur nukeliauja tos, kurios nepatenka į parduotuvių lentynas, pasakoja „AUGA group“ vykdantysis direktorius Tadas Baliutavičius.
Vizualių skirtumų tarp ekologiškų ir įprastų daržovių nėra. Tad kaip suprasti, kad
parduotuvėje, turguje ar kitoje prekybos vietoje perkame išties ekologišką daržovę?
Renkantis produktus svarbu atkreipti dėmesį į du esminius momentus – kaip daržovės yra auginamos ir ar jos paženklintos. Ekologiškos daržovės yra tos, kurios užaugintos laikantis ekologinės gamybos taisyklų – joms auginti nėra naudojami pesticidai ar kiti cheminiai preparatai. Daržovės yra tręšiamos tik natūraliomis trąšomis. „AUGA group“ atveju, auginamos daržovės tręšiamos organinėmis trąšomis, kurios susidaro iš kitų žemės ūkio veiklų.
Ekologiškos daržovės taip pat turi būti sertifikuotos. Tokie produktai yra žymimi Europos Sąjungos patvirtintu „žalio lapo“ bei Lietuvoje galiojančiu ekologinio ūkio ženkliukais. Be šio ženklinimo joks produktas negali būti vadinamas ekologišku, ekologiškai užaugintu, pagamintu iš ekologiškų sudedamųjų dalių ar panašiai. Todėl vartotojai, norintys įsigyti ekologiškų daržovių, pirmiausia turėtų paieškoti šiais ženkleliais pažymėtų produktų.
„AUGA group“ augina ekologiškas daržoves. Papasakokite, kaip vyksta visas procesas?
Ekologiškas daržoves auginame viename iš savo ūkių jau septynerius metus. Augindami daržoves, kaip ir reikalauja ekologijos standartai, nenaudojame jokių cheminių auginimo ar augalų apsaugos priemonių.
Visas procesas pirmiausia prasideda nuo sėjomainos (periodiškos auginamų kultūrų kaitos laukuose). Sėjomaina yra reikalinga tam, kad dirvožemis būtų sveikas ir derlingas – tai vienas svarbiausių metodų, kurį taikome norėdami užauginti kokybišką derlių. Laukus atrenkame pagal tam tikroms daržovėms auginti tinkamą dirvožemį, o sėjomainos planus sudarome jau mažiausiai prieš metus, kad galėtume tinkamai pasiruošti laukus.
Augindami ekologiškas daržoves savaime prisidedame prie tvarumo principų įgyvendinimo, nes nenaudodami jokių pesticidų ir pasitelkdami minėtą sėjomainą geriname dirvožemio kokybę, mažiname vandens ir oro taršą, išsaugome dirvožemio ekosistemos stabilumą ir biologinę įvairovę. Šiuo metu įmonių grupė vysto labai svarbias technologijas, kurios ateityje leis sumažinti ir ūkiuose naudojamo kuro emisijas, pakeičiant įprastus traktorius į varomus biometanu ir elektra.
Daržoves auginate nenaudodami jokių cheminių augalų apsaugos priemonių. Ar dėl to kyla
iššūkių? Kokias daržoves reikia labiau prižiūrėti, o kurios yra mažiau lepios?
Labiausiai lepios yra morkos, jos dygsta ilgai, be to, morkas būtina ravėti laiku, kartais dar
nesudygusias. Jeigu yra pavėluojama, neišravėtos žolės neleidžia morkoms augti tolygiai. Todėl nukenčia būsimas derlius – morkos užauga mažos ir vizualiai nebetinkamos į prekybą.
Priešingai nei morkas, burokėlius ir bulves auginti yra paprasčiau. Burokėlius reikia nuravėti, purenti žemę aplink, tačiau tam turime specialius mechanizuotus kaupikus (įrankius, montuojamus prie traktorių), kurie šį darbą atlieka greitai. Bulvių rankomis neravime – dirbame mechanizuotu būdu, naudodami techniką, o tai gerokai palengvina darbus. Tačiau šios daržovės jautresnės ligoms. Nuolat bandome įvairius darbo metodus tam, kad daržovės būtų gražesnės ir skanesnės, o laukai derlingesni. Morkas sėjame į suformuotas vagas, labai tiksliai (vieno centimetro tikslumu), į purią ir drėgną žemę. Taip šios daržovės užauga lygesnės, vienodo dydžio, ilgio ir formos. Naudodami tiksliąsias ūkininkavimo technologijas (automatinį vairavimą, GPS navigaciją, laukų žemėlapius), galime atlikti darbus labai tiksliai, tai yra ypač aktualu dėl ravėjimo, nes mes taip maksimaliai sumažiname rankų darbo kiekį. Technologijų pagalba taip pat pasiekiame darbų efektyvumą, mažiname kuro sąnaudas.
Kur yra keliauja daržovės, kurios vizualiai netinka prekybai?
Tai yra pakankamai aktuali problema, nes vartotojai ir prekybos centrai neperka „negražių“ daržovių, nors jų maistinės savybės tokios pačios, tik galbūt bus sunkiau nuskusti ar nulupti. Kadangi mes savo įmonių grupėje gaminame ir perdirbtus vartojimui paruoštus produktus, dalį daržovių su formos ar dydžio defektais panaudojame sriuboms ir konservuotiems produktams, kaip antai marinuoti burokėliai, gaminti. Dar kita dalis iškeliauja mūsų gyvuliams šerti. Produktai, kurie nebetinka niekur kitur, tiekiami biodujų arba komposto gamybai.
