Jau daugiau nei dešimt metų Lietuvoje gyvenanti Eskedar yra neabejotinai garsiausia etiopė mūsų šalyje. 34-ąjį gimtadienį neseniai atšventusios moters karjera Lietuvoje labai įdomi ir įvairiapusiška: ji ir verslininkė (naujausias projektas – „Eskedar Coffee"), ir fotomodelis, ir visuomenininkė, o dabar ir TV projekto „Šok su žvaigžde" žvaigždė. Visgi jos rytas prasideda panašiai kaip mūsų visų – nuo pusryčių. Arba bent jau turėtų.
Eskedar, kaip prasideda Jūsų diena: mankšta, vandens stikline, kava?
Viskas priklauso nuo sezono. Dabar ruošiuosi šokių projektui, todėl mano rytas yra labai skubus, prasideda nuo šokių. Kartais nespėju net pavalgyti, laiko maistui atsiranda tik vakare.
O kaip kava?
Kava man yra kompanijos gėrimas. O namuose esu vienintelis suaugęs žmogus, nėra, kas palaikytų man kompaniją, todėl mėgstamą espresso pirmą kartą išgeriu jau po šokių treniruotės, su kolegomis ar susitikusi mieste su draugais.
Visada sakau, kad gyvenimas būtų labai liūdnas, jeigu tektų gerti kavą vienai. Yra žmonių, kurie vieni negeria vyno ar kitų tauriųjų gėrimų, o aš užaugau kultūroje, kurioje kaip tik kava geriama kompanijoje, bendraujant. Etiopai, kai atsikelia, sukviečia kaimynus, kad išgertų kavos kartu.
Esu kaimo vaikas, o Etiopijos kaime pietūs – tai moterų susibūrimo laikas. Susirenka kaimynės, draugės ir gamina maistą, kalbasi apie vyrus, vaikus, darbus, ligas. Vakarienė – laikas šeimai ir kavos ceremonijos metas. Išgeriame kavos, pabendraujame ir einame miegoti.
Aš kavą geriu tada, kai yra kompanija, visiškai nesvarbu, kada – ryte ar vakare. Mėgstu ir visada geriu dvigubą espresso, tačiau visada išbandau naują, dar nebandytų pupelių rūšį.
Nebaisu vakare išgėrus kavos neužmigti?
Mes visada ieškome priežasčių, kodėl kažkas man yra. Kodėl neužmiegame, kodėl miegame neramiai. Bet juk kartais išgeriame kavos ir miegame puikiausiai, o būna, kad kavos negeriame visą dieną, bet užmigti negalime. Aš manau, kad didžiausias nemigos veiksnys gali būti stresas, o stresas – tai toks dalykas, kuris auga, kai neturime su kuo dalintis savo bėdomis ir kitais reikalais. Bet jeigu kas vakarą šeimą sėda ir kalba apie savo bėdas ir džiaugsmus, aptaria prabėgusią dieną, nelieka priežasties, kuri tave kankintų prieš užmiegant.
Kai turite laiko, kokius pusryčius mėgstate?
Tai irgi priklauso nuo to, kur esu: Lietuvoje ar Etiopijoje. Etiopijoje valgome patiekalą, kuris panašus į ugnikalnį ir vadinasi gonfo – tai tiršta košė iš skirtingų grūdų miltų, kuris sudedama kauburėliu, o viduryje padaroma duobelė ir pripildoma lydyto sviesto, skaninto berbere prieskoniais. Dažnai, ypač miestuose, valgomi kiaušiniai. Etiopijoje mes valgome rankomis. Maistas būna sudėtas ant didelio apvalaus padėklo – visi aplink jį sėdame ir valgome. Taip valgome ir pusryčius, ir vakarienę. Suaugę ir vaikai valgo vienu metu, bet iš atskirų padėklų.
Taip nuo pat vaikystės išmoksti valgyti kartu ir viską daryti kartu.
Aš mėgstu vėlyvus pusryčius. Draugė pamokė, kaip skaniai pasigaminti šakšuką. Tokie pusryčiai man labai skanūs. Tačiau kaip kavą gerti, taip ir valgyti mėgstu su žmonėmis. Kai noriu valgyti, ieškau žmonių.
Kokie lietuviškų pusryčių patiekalai ar ritualai Jums atrodo keisti?
Galiu pasakyti, kas man ilgą laiką buvo keista, nes dabar taip nebėra. Etiopijoje pusryčiams mes nevalgome mėsos patiekalų. Todėl blynai su spirgučiai pačioje pradžioje man buvo kažkoks „eiktusau!". Toks sunkus maistas! Bet dabar tie blynai man yra mėgstamiausi pusryčiai.
Auginate tris vaikus – dukrą ir du sūnus. Kokie jų pusryčiai?
Jie valgo viską, nėra išrankūs. Aš pati nuo mažens auklėta taip, kad nėra maisto, kurio nemėgstu arba tokio, kurio nenoriu. Visą maistą reikėjo paragauti, o jeigu nepatinka, pagrįsti, kodėl jo nenoriu, kodėl nepatinka arba negaliu jo valgyti. Mano vaikai irgi taip išauklėti. Pusryčiai būna įvairiausi: ir kiaušiniai, ir sausi pusryčiai, ir sumuštiniai.
Kur vėlyvuosius pusryčius valgote mieste?
Man labai patinka išeiti į miestą susitikti su draugėmis. „Pirmas blynas" yra vieta, kur labai kūrybiškai pateikiami blynai. Ir šiaip ten ir labai faina, ir labai skanu. Užsisakau tokią porciją, kad net padavėjai stebisi: „Tu tiek suvalgysi?"
Ko palinkėtumėte pusryčiaujantiems?
Pusryčiai yra dienos pradžia, todėl linkiu, kad jie būtų su skaniausia kava ir pačia geriausia kompanija. Tokia, kuri tau artima, kurioje būdamas ar būdama augate. Tai gali būti vyras, žmona, draugė ar draugas, o gal kaimynė ar kaimynas.
Ačiū už pokalbį.
