top of page

Pusryčiai su Asta Stašaityte: „Viskas, apie ką svajoju vos pabudusi, yra puodelis karšto vandens"

Su šarmingąja laidų vedėja Asta Stašaityte pusryčiauti būtų nepaprastai gera. Ypač tiems, kurie mėgsta tylų rytą: užsidegti žvakes ir apsikabinus kavos puodelį tyliai žiūrėti pro langą į bundantį pasaulį.

Jeigu pusryčiautumėte kartu su Asta, kokie tie pusryčiai būtų, ką skanaus valgytumėte?




Esate pusryčių ar vakarienių žmogus?

Esu išgyvenusi periodų, kai buvau pusryčių žmogus, paskui ir vėl atsiversdavau į vakarienių žmogų. Dabar esu etape, kai noriai ir skaniai valgau pusryčius ir trokštu, kad taip būtų visada.

Jaunystėje mane pažinoję žmonės labai nustebdavo, nes namuose neturėjau šaldytuvo. O kam? Pusryčių nevalgydavau, vaisiams šaldytuvo nereikia, o vakarienės būdavo mieste su draugais. Kai atsirado šeima, vaikai, tik tada mano gyvenime atsirado ir šaldytuvas.

Turite šventų ir nelaužomų pusryčių ritualų?

Pirmiausia, tai trys keturios stiklinės karšto vandens kiekvieną rytą. Vandenį geriu lėtai, su malda, žiūrėdama į Vilniaus senamiesčio stogus ir bažnyčių bokštus. Po vandens – kava. Aš jos labai laukiu, dar gerdama vandenį kartais save paerzinu, ypač, kai jo jau nebesinori, bet dar reikia. Tada sakau sau: Na, dar pusė puodelio, kol kavytė pasiruoš”. Mano kava yra labai išlaukta.

Po kavos man atsimerkia akys, paleidžiu radiją ir neriu į pasaulį. Gaminu pusryčius. Pusryčiai tyloje ir vienumoje man yra šventas dalykas.


Kokią kavą mėgstate?

Visada gerdavau su pienu. Ir dabar balintai kavai nesakau „ne”, bet kad jau ir šiaip vartoju daug pieno produktų, nes dievinu varškę, tai pastaruoju metu kavą balinu ne karvės pienu, o įvairiais augaliniais pienais, pavyzdžiui, kokosų, migdolų. O štai šiandien, prieš naują rudens sezono AŠ IKONA laidos filmavimą labai norėjau kavos ir mūsų nuostabioji grimerė man pasufleravo: O tu žinai, kad netoliese galima išgerti kavos su anakardžių pienu?” Ir aš gėriau kavą su anakardžių pienu ir tai yra mano šios dienos atradimas! Rytoj išeinu jo ieškoti į parduotuves!

Saldinate?

Ne. Bet kiek reikėjo pastangų! Cukrų kavoje aš „nulaužinėjau“ kokius trejus metus! Esu labai prieraiši, vis sakydavau: Jeigu negaliu į kavą įsipilti pieno ir įsidėti cukraus, tai geriau gersiu arbatą!” Dienos, kurios būdavo be cukraus ir pieno, būdavo ir be kavos. O dabar geriu kavą be cukraus, balintą tik augaliniu riešutų pienu, kuris natūraliai yra šiek tiek saldus.

Kokie tradiciniai Jūsų pusryčiai? Labai mėgstu pusryčiauti saldžiai. Jeigu netyčia vakar buvo balius arba kažkas grįžo iš baliaus su torto gabalėliu lauktuvių, aš tikrai suvalgysiu tą tortą su kava pusryčiams. Tai būna gana retai todėl, kai torto nebūna, valgau varškę su medumi, riešutais, trintomis braškėmis arba jogurtu su visokiausiais priedais, nes mėgstu skanius jogurtus. Tai yra mano mėgstamiausi pusryčiai.

Esu linkusi užsiciklinti, todėl mėgstamiausi produktai nejučia ima ir atsibosta. O juk tai yra mano mėgstamiausieji, todėl noriu jų pasiilgti! Ką darau? Pakankinu save, kad pasiilgčiau. Jeigu tai yra mėnuo be pieno produktų, valgau batonėlius su vaisiai ir sėklomis bei avižų košę, mėgstu užplikytus linų sėmenis.

Dar pusryčiams būna juodos duonos su lašiša. Labai mėgstu sviestą, ant duonos tepu ghi. Bet kadangi tokį sumuštinį valgau retai, gal dukart per mėnesį, tai to sviesto užsitepu taip jau normaliai. Jeigu neturiu sviesto, tai ant duonos dedu storą avokado riekę. Ir tada lašišą.

Užupyje yra nuostabių vietų, kur galima nusipirkti vieną riekę duonos. Aš taip ir darau. Niekada neturiu duonos kepalais nusiperku dvi riekes geros, pilnos sėklų ir kanapių, duonos. Vieną visada suvalgau pakeliui namo.


Romantiškiausi pusryčiai?

Vienus ypatingus prisimenu. Vaikai – jie visko mokosi iš mūsų. Nieko nereikia auklėti, reikia gyventi taip, kaip tu nori, kad su tavimi gyventų.

Tai buvo mano gimtadienio rytas. Žiema, rytai tamsūs. Atsikėliau visa apsimiegojusi, o namuose jau tyliai groja muzika, pridegta žvakių, kurias aš labai mėgstu ir degu nuo pat paryčių. Namai kvepia kava, o abu mano vaikai išsirikiavę laukia manęs su dovanomis. Skamba gal kiek šabloniškai, bet kai tai vyksta su mano gyvenimu, man tai yra kažkas TOKIO! Labai jautru ir taip gera, kad nežinai, kur dėtis iš to gerumo.

Tokie buvo mano jautrieji pusryčiai, o romantiškiausi tegul dar būna ateity.


Ar romantiška yra kava į lovą?

Man romantiški pusryčiai tikrai ne kava į lovą.

Jei man atneštų kavos, jausčiausi nejaukiai, nes negalėčiau nuryti nė gurkšnio! Juk pirma turi nuplauti visus vakarykščius nešvarumus, nes kad ir kaip švariai gyveni, tų nešvarumų likutis ryte visada juntamas burnoje. Taigi tas romantikas turėtų žinoti, kad kai atsibundu, viskas, apie ką svajoju, yra karšto vandens puodelis.


Mėgstamiausia pusryčių vieta mieste?

Esu tai dariusi ir man smagu, bet tai būdavo visgi jau beveik pietų metas... Blyneliai su varške, dvi ilgos kavos… Tai nuostabu, bet dažnai nebūdavo. Reikia ir vėl pradėti praktikuoti su draugais lėtuosius pusryčius. Ačiū, kad priminėte.

Vaikystės pusryčiai: kokius prisimenate?

Storos sardelės su kvadratiniais lašinukais! Kai priminiau tai savo tėčiui, jis labai nustebo: „Negi dažnai jas tau virdavau?”. Spėju, kad kokius du kartus, bet aš prisimenu tik tas sardeles!

Tiesą pasakius, vaikystės pusryčių neprisimenu. Prisimenu tik rytinį nuovargį nuo pat vaikystės, nes buvau vaikas, kuris turi per daug užsiėmimų ir būrelių – lankiau visus įmanomus! Kartą iš pantomimos repeticijos tėvelis mane parnešė ant rankų, nes aš nebepasivilkau! Du kartus esu į mokyklą nuėjusi be uniformos suknelės, tik su prijuoste!

Taigi pusryčių neprisimenu, nes būdavau komoje: kažką sukišdavau ir išeidavau. Atsibusdavau mokykloje per pertrauką, kai eidavau valgyti bandutės ir tarkuotų morkų.

Pusryčiai per penkias minutes koks būtų Astos receptas?

Varškė su jogurtu, riešutais ir bananu. Trys minutės! Įdomesni – Benedikto kiaušinis, t. y. kiaušinis „marškinėliuose" tokį labai mėgstame savaitgaliais. Gaminamas labai paprastai: maistinę plėvelę tiesiate ant spintelės, vos vos patepate aliejumi, į plėvelę atsargiai įmušate kiaušinį, susukate kaip saldainį gaunasi panašus į triufelį bokštelis, jį įleidžiate į jau verdantį vandenį. Palaikote kokias dvi minutes. Kai baltymas užsitraukia – traukiate lauk. Plėvelę nuimate ir turite labai gražios formos nuostabųjį benediktą! Baltas triufelis padedamas ant skrudintos duonos, papjaustote avokado ir vuolia karališki pusryčiai vos per kelias minutes! Skanaus!




Ačiū už pokalbį ir skanaus!




Kerniaus Pauliukonio nuotr.

Naujausi įrašai

bottom of page