Kaip ir kiekvieną trečiadienį, skelbiame gydytojos dietologės Barboros Jarašūnės trečiadieninę idėją.
Šiandien – įdomus pamąstymas apie dažniausiai vartojamų maisto produktų krepšelį ir paprastus kasdienius desertus, kurie yra turbūt daugelio mūsų „komforto zona".
„Staple food" – tai dažniausiai vartojami maisto produktai, kurie užtikrina didžiąją dalį asmens ar žmonių grupės maisto medžiagų ir energijos poreikio. Tai grūdinės kultūros (ryžiai, kviečiai, kukurūzai, soros), krakmolingos daržovės (bulvės, saldžiosios bulvės, maniokai ir kiti), taip pat ankštiniai augalai, mėsa/žuvis/kiaušiniai bei pieno produktai. Tradiciškai tokiems „krepšeliams" būdingas regioniškumas (pvz., apie kokią kruopą pagalvojate svajodami apie japonų virtuvę? ).
Šiandien susimąsčiau, kas šiuolaikinėje vakarietiškoje kasdienybėje yra tie „staple food"? Dabar, kai valgymas yra ne tik būdas pasotinti kūną, o ir savęs ieškojimo, „tobulinimo" instrumentas, netgi tam tikra „tikėjimo sistema" (pamėginkite susodinti prie vieno staliuko veganą, paleo ir keto gerbėjus!), žmogus, vakarienei valgantis grikius su kefyru, gali jaustis: a) itin atsilikęs laike arba b) itin modernus (nes, kas žino, galbūt 2031 metais būtent tai bus didžiausias trendas). Geriausias variantas – jaustis puikiai, kai vartoji maistą, nuo kurio maloniai pasisotini ir įgauni jėgų toliau keliauti per pasaulį.
Praėjusią savaitę po savo įrašu sulaukiau daug klausimų/komentarų apie pieno produktus. Nereklamuoju ir nesu jų advokatė, tačiau mano kasdienybėje (kuri absoliučiai nėra pavyzdinė ar išskirtinė) jie yra neabejotinai „staple food". Kaip ir rugiai, grikiai, riešutai bei daugybė kitų skanėstų.
Štai keletas man džiaugsmą suteikiančių desertų: • Rudasis norvegiškas sūris (karvių ir ožkų pieno), trinti juodieji serbentai, sūdyti žemės riešutai • Juoda duona, riešutų sviestas, šviežias varškės sūris, slyvų džemas. • Riaženkos, cinamoninių grikių ir juodųjų serbentų desertas, kurio receptą rasite čia.
Dėl skonio nesiginčijama. Juo tiesiog mėgaujamasi! Linkėjimai!
