Nors dienos vis dar karštos, Žolinė yra tarsi priminimas apie artėjantį rudenį. Per šią šventę senovėje būdavo pažymima, kad visi svarbiausi lauko darbai jau nudirbti. Ką, minėdami Žolinę, ant stalo dėdavo mūsų protėviai?
Pasak etnologų, per šią šventę žmonės į bažnyčią nešdavo pašventinti derlių. „Tėvo dalis buvo susijusi su javais – truputį kviečių, rugių, avižų, miežių, grikių, priklauso nuo to, ką kiekvienas augino. Motinos dalis – daržo gėrybės, kurias taip pat nešdavo šventinti. Taip pat derliaus dalį reikėdavo uždėti ant aruodo, kad visas būtų išsaugotas. Dalį paaukoti ir elgetoms“.
Svarbios buvo ir Žolinių puokštės iš vaistingųjų, prieskoninių ir dekoratyvinių žolelių, gėlių. Jos siejamos su namų apsauga. Be to, per Žolinę būdavo svarbu susitikti su giminėmis, kaimynais, bičiuliais ir drauge pasivaišinti.
Žolinė yra siejama su visuma, pilnatve, todėl žmonės valgė viską, ką turėjo, džiaugėsi nauju derliumi ir ragavo tai, ką užaugino – javus, daržoves, vaisius. Kaip dažni šios šventės patiekalų ingredientai minimi kopūstai, burokai, morkos.
Gardžių atradimų.