Iš barų pasukome į vietą, kurioje barmenai bus mokomi savo amato. Vilniaus Dizaino kolegijoje netrukus duris atvers Vilniaus Barmenų akademija. Po ilgų metų svarstymų, šnekų ir diskusijų daug barmeno duonos ragavę Aurelijus Marudinas ir Arnoldas Zariankinas nusprendė įkurti profesinę akademiją, kurioje būtų ruošiami profesionalai. Arnoldai, kodėl, norintys eiti mokytis barmeno profesijos, turėtų eiti pas jus?
Todėl, kad Lietuvoje tokių profesionaliai barmenus ruošiančių vietų tiesiog nėra. Tiek aš, tiek Aurelijus ilgus metus dirbome barmenais. Ir tada, kai užėmiau vadovo pareigas, pajaučiau, kad didžiausia spraga yra personalas. Tiesiog trūksta kvalifikuotų barmenų ir padavėjų. Norinčių dirbti yra daug, o galinčių – mažai. Kadangi tai yra jaunų žmonių profesija, jie įsivaizduoja, kad šis darbas yra labai paprastas, o iš tikrųjų tai – ne tik didelis krūvis, bet ir reiklūs nuolatos tobulėjantys klientai, kuriems atmestinas aptarnavimas paprasčiausiai netiks. Dažnai būna taip, kad jaunas žmogus priimamas į darbą, nes sako, kad patirties neturi, bet mokosi labai greitai. Tačiau pabandę dirbti dieną, jie meta, ką pradėję, arba tiesiog dingsta.
Patys seniai supratote, kad profesionalumo barmenams trūksta. Kodėl tokia vieta neatsirado anksčiau?
Trūko laiko ir noro. Apie barmenų profesinį mokymą kalbame greičiausiai nuo 2008 metų, kai pajutome, kad šitoje vietoje yra didžiulė skylė. Daug metų galvojome apie konceptą, ko mokysime, kokių žmonių mums reikia. Kol dirbome, tai buvo užklasinė veikla, todėl viso to įvykdymas užtruko. Galiausiai atsirado tinkamos patalpos ir įsirengėme. Klausimas abiem: ko galima išmokti Barmenų akademijoje?
Aurelijus Marudinas: „Manau, Lietuva atsilieka kokiais 4–5 metais. Tačiau vytis reikia ir pasivyti yra realu.“
Fundamentalių profesinių dalykų. Viso to, kas yra iš tikrųjų reikalinga barmenui ir kad, atsistojęs už realaus baro, jis iš karto galėtų pradėti dirbti. Tai – ir kavos ruošimas, klasikiniai kokteiliai, ir žinios apie įrangą bei gėrimus, ir aptarnavimas. Tik išmokęs tokių dalykų žmogus gali pradėti kurti, mėtyti butelius ir panašiai. Mokymai trunka mėnesį. Mūsų akimis tai yra trumpas laikas ir galėtų būti daugiau, bet žmonės nori visko išmokti labai greitai. Kita vertus, vienoje grupėje bus iki 10 mokinių, todėl dėmesio kiekvienam užteks.
Aurelijau, turite 11 metų patirtį, Arnoldai, jūs – 22 metų. Kaip per tą laiką keitėsi barų kultūra Lietuvoje?
„Na, žinote, ką mes mokėjome tada ir ką dabar gali išmokti jaunimas yra du skirtingi dalykai. Nebuvo net iš ko gaminti tokių gėrimų, kokius turime dabar. Apskritai barų kultūra Lietuvoje, bent Vilniuje, tikrai kokybiškesnė ir įvairesnė. Žmonės keliauja, pamato kitų šalių barus, atsiveža idėjų ir arba jas čia pritaiko ir įkuria barus, arba tampa reikliais klientais“, – sako Arnoldas.
„Kultūrą diktuoja vakarai, ypač didžiosios valstybės, kurių tradicija ir požiūris į barus yra kitoks. Pavyzdžiui, Londonas, Berlynas, ta pati Maskva – dėl to, kad ten daug žmonių, visada buvo galima lengvai atsivežti tokių gėrimų, kokių norėjo. O mumis netiki. Tiekėjai nepasitiki mūsų rinka, baiminasi, kad tam tikrų gėrimų nepirks. Manau, Lietuva atsilieka kokiais 4–5 metais. Tačiau vytis reikia ir pasivyti yra realu“, – sako Aurelijus.
Aurelijau, jeigu taip sunku pripratinti publiką prie naujovių, prie tam tikrų gėrimų, kaip jūs tai padarote? Juk vis tiek naujienų Lietuvoje atsiranda…
Unikalus atvejis buvo su gėrimu „Jegermeister“. Tai buvo maždaug prieš 7 metus. Šio gėrimo gamintojai pagaliau susiruošė ateiti į Lietuvą, tačiau čia niekas apie jį nežinojo. „Jegermeister“ lietuviams asocijavosi su pertusinu, vaistais ir žolelėmis. Baro vadybininkas tuo metu žinojo tik tiek, kad jį reikia patiekti šaltą. Viskas. Ką daryti, kaip parduoti žmonėms? Pasielgėme labai paprastai. Paslėpėme gėrimo skonį kitais gėrimais, kad nesijaustų pagrindinio alkoholio skonio. Galvojome, gal taip žmonės pripras prie jėgerio ir pradės jį gerti vieną. Taip ir buvo. Pavyko.
Vilniaus Barmenų akademija – socialiniame tinkle Facebook.
Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.
