Kelti ar nekelti? Naujausias Clemsono universiteto (JAV) profesoriaus Paulo Dawsono tyrimas išsklaidė dvejones, kurios užplūsta ant grindų nukritus gardžiausiam valgomo maisto kąsneliui. Anot jo, pasiteisinimas penkių sekundžių taisykle yra pagrįstas tik iš dalies, praneša Refinery29.com.
Jau seniai visuomenėje sklandančią legendą, kad per penkias sekundes nuo žemės pakeltas maistas gali būti saugiai vartojamas, nes mikrobai per tiek laiko nespėja jo užkrėsti, profesorius papildė dar dviem faktais.
Vienas jų: skatinimas atsižvelgti į tai, kiek purvinas yra paviršius, su kuriuo susidūrė maistas. Pavyzdžiui, kiliminė danga yra saugesnė už medinius ar plytelėmis klotus paviršius. Tyrimo metu ant maisto, kuris kontaktavo su salmonelėmis apkrėsta kilimine danga, pateko tik kiek mažiau nei 1 proc. bakterijų, o štai maistas, pakeltas nuo plytelių ar medinių grindų, perėmė 48–70 proc. bakterijų. Kitas veiksnys nėra taip lengvai patikrinamas ir matomas plika akimi – tai pačių bakterijų plitimo greitis.
Tyrimą maisto mokslininkas P. Dawsonas atliko prieš kelerius metus, bet jo rezultatus paskelbė tik šįmet. Norėdamas rasti mokslinį pagrindą penkių sekundžių taisyklei, jis tyrė, kiek bakterijų po penkių, trisdešimties ir šešiasdešimties sekundžių gali būti randama ant įvairių paviršių nukritusių Bolonijos makaronų ir duonos kąsnelių.
Išvada: svarbiausi faktoriai yra bakterijų aktyvumas, kiek purvinas yra paviršius ir kiek ilgai maistas buvo ant purvino paviršiaus. Tad galima teigti, kad iš dalies penkių sekundžių taisyklė galioja – kuo greičiau maisto gabalėlį pakelsite nuo žemės, tuo labiau tikėtina, kad ant jo bus mažiau bakterijų.
