Kunigas Ričardas Doveika: „Norėčiau turėti restoraną ten, kur šilta, palmės ir smėlis"

Svajoti yra nuostabu, be to, sakoma, kad jeigu gali apie tai svajoti, gali ir turėti. Įdomių žmonių klausiame: Jeigu turėtumėte restoraną, koks jis būtų? Šįkart į klausimą atsako kunigas Ričardas Doveika.

kunigas Ričardas Doveika,
VMG nuotr.

„Man maisto gaminimas nėra visiškai svetima sritis. Esu baigęs kulinarijos mokyklą, ir net su raudonu diplomu. Tad kartais pasvajoju apie nuosavą restoraną. Norėčiau jį turėti ten, kur šilta, palmės ir smėlis. Restorano erdvės būtų suskirstytos pagal maisto pateikimą: restorano vestibiulyje svečiai vaišintųsi aperityvu, kita erdvė su minkštasuoliais būtų skirta užkandžiams, pagrindinio patiekalo valgymas vyktų prie staliukų – protokolinėje erdvėje, desertai būtų ragaujami lauke, po atviru dangumi. Desertas dažniausiai būna ta intymi detalė, vainikuojanti pietus ar vakarienę. Mano restorane lėkštės ir visi įrankiai ant stalo būtų sudėlioti preciziškai – liniuotės tikslumu. Restorane visada atkreipiu dėmesį į servetėles. Popierinės jos ar medžiaginės. Viešėdamas Amerikoje susidūriau su tuo, kad restorane vietoje servetėlių buvo padėta tualetinio popieriaus... Restoraną labiausiai vertinu pagal pagrindinį patiekalą ir aptarnavimo kultūrą. Jei kas nors nepatinka, susiduriu su dilema: pasakyti pastabą ar ją nutylėti. Kai esi žinomas veidas, visada stengiesi elgtis kuo mandagiau, santūriau ar išvis nutylėti. Mano nuomone, sėkmingo restorano formulė – tai bendraminčių komanda, kai visi lygiaverčiai, nėra viršininkų, pavaldinių skirstymo, pagarba vienas kitam ir bendro tikslo siekimas.“

Susiję įrašai

Rodyti viską