Šį rytą Pylimo g. kryptimi VMG komanda lėkė sąmoningai tuščiais skrandžiais. Tai darė ir kiti miestiečiai, kuriuos dar balandžio pradžioje pasiekė filmuota statybinių scenų kupina medžiaga apie tai, kad netrukus Vilniuje bus atidarytas pirmasis sausų pusryčių baras Baltijos šalyse. Pasiekę savo tikslą prieš „Pienas ne vienas“ duris stovėjome virpančiais keliais, nes jautėme, kad mūsų rytiniai poreikiai ir svajonės pagaliau bus patenkintos. Žadėję, kad pienas liesis laisvai, baro įkūrėjai Erikas Mališauskas ir Gintarė Pečkytė tai pradeda jau nuo šiandien!
„Pienas ne vienas“ įkūrėjai Erikas Mališauskas ir Gintarė Pečkytė (Valerijos Stonytės nuotr.)
„Idėja kilo tada, kai prieš dvejus metus buvau Londone ir ten lankiausi sausų pusryčių kavinėje. Mes neneigiame to, kad tokia idėja jau egzistuoja, nes pačioje Amerikoje yra daug tokių vietų. Taigi prieš dvejus metus pagalvojau, kad tokios vietos labai reikėtų ir Lietuvoje, bet tada dar nebuvome suinteresuoti to imtis. Prieš mėnesį pirma sausų pusryčių kavinė atsidarė ir Ispanijoje. Nuotraukose mačiau, kad joje pilna žmonių. Tada Erikui parašiau: „Bliamba, jau ir Madride yra toks dalykas“, – apie ilgai kirbėjusį sumanymą kalbėjo Gintarė.
Kažkada anksčiau čia veikė interneto kavinė, todėl svečiai čia ras daug elektros lizdų, po jos – šimtalapių kepyklėlė (Valerijos Stonytės nuotr.)
Daug kartų apie sausų pusryčių barą kalbančią Gintarę išgirdęs Erikas tuomet atsakė „darom“: „Sakiau Gintarei, kad kiek ji man gali pasakoti apie tą idėją. Tiesiog imkime ir darykime. Klausiau jos, kodėl ji nieko nedaro? Sakiau jai sukurti verslo planą ir pagalvoti apie investuotojus. Kadangi to plano taip ir nesudarė, nes kūryba jai artimesnė nei verslas, aš verslo planą parengiau per vieną dieną ir kitą dieną, galima sakyti, viską apsiskaičiavę išsinuomojome patalpas. Visas pasiruošimas truko apie mėnesį.“
Valerijos Stonytės nuotr.
Ir taip, „Pienas ne vienas“ pavadinimas tikrai reiškia, kad pieno baro įkūrėjai tikrai negeria jo vieno. Gintarė sausus pusryčius renkasi vakarienei, na, o Erikas, mėgstantis saldžius pusryčius, dribsnių dėžutę atveria rytais:
„Vieno pieno tikrai negeriu, o kas dėl dribsnių – man jie yra visiškas vaikystės ir paauglystės simbolis. Aš įsivaizduoju, kad jei būdamas 7 metų žinočiau apie tokią vietą, tiek būčiau ten varęs – tai būtų mano svajonių vieta. Plakatai, žaidimai, pilna dribsnių, kurių neįmanoma įsigyti. Dabar dribsnių beveik nevalgau, bet pastarosiomis savaitėmis teko valgyti, nes viską degustavome.“
Valerijos Stonytės nuotr.
Šiuo metu baro lentynose suskaičiuojanti daugiau nei 30 sausų pusryčių rūšių Gintarė sako, kad dribsniai buvo pasirinkti ne tiek pagal skonį, kiek pagal dėžučių įdomumą ir faktą, kad jų nėra Lietuvoje. Erikas prideda, kad nebuvo apsieita ir be dribsnių degustacijos, kuri atrodė taip:
„Nevalgai didelėmis porcijomis, o tiesiog išbandai dribsnius su įvairaus pieno rūšimis. Kadangi turėjome daug laiko, tai būdavo taip, kad kiekvieną dieną valgydavome tiesiog kitaip. Buvo ir kombinacijų, kurios nepatiko, bet degustuoti reikėjo tam, kad galėtume patarti žmonėms.“
Visas baras buvo įrengtas savomis rankomis. Vienintelis dalykas, kuriam prireikė samdomo žmogaus pagalbos, yra kriauklė (Valerijos Stonytės nuotr.)
Tiek Erikas, tiek Gintarė pripažįsta, kad čia svarbiausia yra pati vieta ir jausmas. Vos prieš savaitę kreipęsis į savo „Facebook“ draugus Erikas surinko tai, kas dabar nostalgiškai kabo ant „Pienas ne vienas“ sienų ir guli ant languotų staltiesių. Lempos, televizorius, seni monitoriai, žaidimai, „YOYO“, riedučiai, komiksai, „Sega“ žaidimai (kuriuos galima žaisti!) ir Britney Spears plokštelės dėklas vietoj oficialaus padėkliuko pinigams – viskas yra suneštiniai daiktai.
Valerijos Stonytės nuotr.
90-ųjų dvasią čia budina ne tik Avril Lavigne, Eminemo ar Jennifer Lopez plakatai. Tai daro ir specialiai įkūrėjų atrinktas grojaraštis, kurio dainų žodžius, tenka pripažinti, nuoširdžiai atmename.
„Pasirinkome tokius 80-ųjų ir 90-ųjų hitus. Tai yra paauglystės muzika, kurios klausėmės. Grojaraštis yra toks, kad patiks žmogui, kuriam yra nuo dvidešimties iki trisdešimties metų. Dažydami sienas klausėme „Spice Girls“. Namuose tokios muzikos gal ir neklausyčiau, bet tada tai buvo fainas vaibas“, – pasakoja Erikas.
Tuo metu, kai bare lankėsi VMG komanda, klausėme Macy Gray dainos „I Try“.
Viršutinėje lentynoje – dribsnių serija, parsisiųsta iš Vokietijos (Valerijos Stonytės nuotr.)
Taisyklės pusryčių bare gana paprastos: iš pradžių išsirenkate dribsnius (A kategorijos dribsniai – 3 Eur, B kategorijos – 3,50 Eur, C kategorijos – 4 Eur). Brangiausi dribsniai yra tie, kurių nerasite Lietuvoje. Po to išsirenkate pieną – klasikinį, bananinį, braškinį, šokoladinį, sojų, migdolų. Ir galite dubenėlį pagardinti kokoso drožlėmis, šokolado drožlėmis, „Oreo“ sausainiais, „M&M’s“ saldainiais, zefyrais, džiovintais bananais.
Taip pat galima susikomplektuoti ir pieno bei ledų kokteilį su pasirinktais dribsniais.
Valerijos Stonytės nuotr.
SVARBU: Erikas ir Gintarė supranta, kad vieni teikia pirmenybę dribsnių išbėrimui, kiti – pieno išliejimui, todėl pieną pateikia buteliukuose ir esant poreikiui gali duoti papildomą dubenėlį pirmiau įsipilti pieną!
Valerijos Stonytės nuotr.
Darbo laikas
Pirm.–Penkt.: 10:00–19:00 val.
Šešt.: 11:00–20:00 val.
Sekm.: 11:00–18:00 val.
Sausų pusryčių baras „Pienas ne vienas“, Pylimo g. 21, Vilnius. Jų „Facebook“ paskyra.
Valerijos Stonytės nuotr.
