Maisto ir mitybos pasaulis turi savus dėsnius, madas ir tendencijas. Panašu, kad pastaraisiais metais pienas varu varomas iš mados: sulaukia vis aršesnės kritikos, pasigirsta vis daugiau raginimų jo atsisakyti ir mokslu grindžiamų įrodymų, kodėl jis to nusipelnė. Tačiau kelis tūkstantmečius gyvuojanti ir madų nesivaikanti tradicinė Indijos medicina pieną vadina stebuklu ir vaistu.
Pieno iššūkis
Anantara Das, Ajurvedos gydytojas, bhakti jogas, prieš keletą metų metė sau pieno iššūkį: metus ir aštuonis mėnesius daugiau nieko nei valgė, nei gėrė, išskyrus skystą karvės pieną. „Esu tyrinėtojas, ieškotojas, viską bandau suprasti išbandydamas su savimi. Nieko nevalgiau, bet kasdien išgerdavau tris litrus pieno, o metus negėriau net vandens. Buvau ir esu sveikas, man viskas gerai ir tai nėra joks stebuklas. Piene yra visi skoniai ir visos energijos, todėl jis patenkina visus žmogaus organizmo poreikius. Išgėrus pieno skrandžio karštis ir rūgštys jį paverčia varške, tad esi sotus, – paprastą aktą primena gydytojas. – Be to, pienas labai svarbus produktas ne tik dėl maistinių savybių: žmogui jis suteikia intelekto, išminties ir ramybės. Žmogus tikrai gali gyventi gerdamas tik karvės pieną.“
Pieno testas
Pieno baltymo netoleravimą tradicinės medicinos atstovai aiškina vienaip, pabrėždami fiziologinį aspektą. Tuo tarpu ajurvedinė medicina žvelgia giliau. Pasak Anantaros Das, jeigu žmogus netoleruoja karvės produktų, jį beria ir pan., tai yra ženklas, kad organizmas fizine ir mentaline prasme yra nešvarus, užterštas toksinais, blogomis mintimis, nuodėmėmis, įsiskaudinimais, nerimais ir pan. „Jeigu ir toliau tokie būsime, greitai išvis nieko negalėsime valgyti, – įspėja gydytojas. – Maisto netoleravimas yra pamoka tik tenkintis norinčiam žmogui, tarsi paraginimas ieškoti atsakymo, kodėl aš toks esu. Trumpai tariant, galiu ar negaliu gerti pieną, man yra rodiklis, kiek viduje esu švarus.“
Vakaro gėrimas
Kita bėda – kad net ir tie, kurie toleruoja ir mėgsta pieną, patiria virškinimo bėdų, nes nežino, kada ir kaip jį reikia gerti. „Sutrikus virškinimui žmogus išsigąsta, mano, kad tai – ženklas, jog netoleruoja pieno, tačiau dažniausiai taip nutinka dėl neišmanymo, – pastebi Anantara Das. – Skystas pienas geriamas tik vakare, kai nusileidžia saulė, nes jis yra mėnulio produktas, virškinamas naktį, ir kaip tik todėl pieno atsigėręs žmogus ramiai miega. Saulėje pienas gyžta, todėl dieną turėtų būti vartojami rauginti pieno produktai. Tuo tarpu vakarienei nei jogurtas, nei kefyras, nei sūris, nei varškė netinka. Jeigu valgysite, triks virškinimas.“
Tačiau jeigu nemėgstate ar iš tikrųjų netoleruojate pieno, nereikia jo gerti dirbtinai, prisiverčiant. Pasak gydytojo, pakaks, jei vakare jo išgersite bent šaukštelį. Tiek užteks pagerinti energijai.
Šiltas ir su prieskoniais
Yra žmonių, kuriuos nupurto vien išgirdus žodžių junginį „šiltas pienas“. Tačiau Ajurveda rekomenduoja gerti tik šiltą, pašildytą pieną. „Šaltas karvės pienas negeriamas. Atėjus vakarui, likus maždaug pusvalandžiui iki miego, jo pasišildome, – sako mokytojas ir pataria, kaip tai daryti. – Pieną reikia net tris kartus užvirinti. Dedame ant ugnies ir laukiame, kol sušilęs pakils. Kai pakyla, nukeliame nuo ugnies, leidžiame nukristi. Tada vėl statome ant ugnies, kad ir vėl pakiltų.
Taip darome tris kartus. Vakare į pieną dedami šildantys arba šaldantys prieskoniai. Kokie, priklauso nuo žmogaus, kuris jį gers, konstitucijos. Jeigu žmogus yra pitos konstitucijos, t. y. turi daug ugnies, jam reikia atsišaldyti, pieną skaniname šaldančiais prieskoniais, pavyzdžiui, mėta. Jeigu žmogui šalta, dedame šildančius prieskonius, pavyzdžiui, kardamoną, cinamoną. Taip pat labai svarbu pieną papilstyti iš vieno indo į kitą – taip darant sukyla prana, gyvybinė energija, pienas tampa labai skanus. Pieną tinka gerti su medumi, tik turime žinoti, kad medaus per dieną organizmas pasisavina vos vieną šaukštelį ir jo negalima dėti į karštą pieną.“
Jokių „Be laktozės“
Ajurveda primena, kad karvė duoda penkis gyvybiškai svarbius ir žmogų apvalančius produktus. Pirma, karvės šlapimas yra vaistai, kurie gydo inkstų, kraujagyslių, akių, ausų ligas. Antra, karvės mėšlas yra pats geriausias kuras. Visoje Indijoje geriausia ugnis maistui gaminti yra gaunama deginant sausą karvės mėšlą. Trečias produktas yra jogurtas. Tai maistas-vaistas, kurį galima naudoti visur, juo labai tinka keisti riebią grietinę. Ketvirta – „ghi“ sviestas, jokių toksinių medžiagų neturintis riebalas. Penktas, žinoma, yra pienas. Pasak dvasinio mokytojo Anantaros Das, jeigu žmogus vartoja visus penkis produktus, reiškia, gyvena labai dorybingai.
Bet yra vienas „bet“. Ir tradicinės medicinos, ir Ajurvedos gydytojai rekomenduoja gerti pačių arba sąžiningų ūkininkų auginamos karvės pieną: sveiką, švarų, o ne tūkstančio karvių pieno mišinį. Ir būtinai tikrą produktą, o ne tą, kuris „be laktozės“.
Skanaus pienelio!
